Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Saldutiškis
Saldutiškis, Lithuania - panoramio (22).jpg
Saldutiškio gatvelė
Saldutiskis COA.gif

Saldutiškis
Koordinatės 55°21′11″š. pl. 25°48′50″r. ilg. / 55.353°š. pl. 25.814°r. ilg. / 55.353; 25.814 (Saldutiškis)Koordinatės: 55°21′11″š. pl. 25°48′50″r. ilg. / 55.353°š. pl. 25.814°r. ilg. / 55.353; 25.814 (Saldutiškis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Saldutiškio seniūnija
Gyventojų skaičius 343 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SaldutiškisVikiteka

lenk. Syłgudyszki

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Saldùtiškis
Kilmininkas: Saldùtiškio
Naudininkas: Saldùtiškiui
Galininkas: Saldùtiškį
Įnagininkas: Saldùtiškiu
Vietininkas: Saldùtiškyje

Saldutiškis – miestelis Utenos rajone, šalia geležinkelio ir plento  111  UtenaKaltanėnaiŠvenčionys . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 1928 m.), Saldutiškio pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-28018), išlikęs Saldutiškio dvaro parkas.

Pro Saldutiškį eina Vilniaus–Utenos geležinkelio linija (anksčiau Panevėžio–Švenčionėlių siaurasis geležinkelis).

Gamta ir geografijaKeisti

Apylinkėse telkšo Aiseto, Lamėsto ežerai, miestelio pakraštyje prasideda Labanoro giria.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  UTENA – 24 km
Kuktiškės – 10 km
 
     
     
     
Linkmenys – 12 km
ŠVENČIONĖLIAI – 31 km
Labanoras – 11 km

IstorijaKeisti

Saldutiškio dvaras minimas nuo XVIII a. pabaigos. Gyvenvietė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje, Jaloveckių iniciatyva nutiesus Panevėžio–Pastovio geležinkelį. Tai paskatino miško verslą. 1890 m. Saldutiškyje tebuvo vienas gyvenamasis namas. 18991900 m. statybininkų brigada iš Zakopanės Tatrų stiliumi pastatė dviaukštę medinę geležinkelio stotį. Stotis sudegė 1928 m., naktį iš kovo 3 d. į kovo 4 d.[2]

XX a. pirmojoje pusėje įsikūrė miško eksploatacijos įmonė, miškų urėdija.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai miestelyje buvo įsteigę apskrities centrą, kuris 1920 m. tapo Linkmenų valsčiaus centru Utenos apskrityje (pačios Linkmenys buvo okupuotos lenkų). Nepriklausomybės metais Saldutiškis ėmė augti: 1923 m. miestelyje buvo 8 sodybos, o 1940 m. jų buvo jau 50. XX a. trečiajame dešimtmetyje miestelyje pastatyta B. Brazdžio lentpjūvė, tiekusi elektrą Saldutiškiui ir aplinkiniams kaimams; veikė žemės ūkio mokykla, vaistinė, knygynas, kepykla, nakvynės namai, kelios parduotuvės. Gatvės išgrįstos (dalis grindinio išsaugota iki šių dienų), mediniai šaligatviai pakeisti cementiniais.

Sovietiniais okupacijos 19401941 metais Saldutiškis smarkiai nukentėjo: B. Kviklio duomenimis, per 1941 m. birželio trėmimus iš Saldutiškio geležinkelio stoties išvežti 5 vagonai tremtinių, karo metais buvo išžudytos visos Saldutiškio žydų šeimos.

Sudegus medinei geležinkelio stočiai, stoties pastatą iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio atstojo nuo bėgių nukeltas siaurojo geležinkelio vagonas. Geležinkelio stotis oficialiai uždaryta 2003 m. rugsėjį.[3]

2002 m. patvirtintas Saldutiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18351915 m. ? Švenčionių apskritis
19161918 m. ? Saldutiškio apskrities centras
19201939 m. Linkmenų valsčiaus centras Utenos apskritis
19391940 m. Saldutiškio valsčiaus centras
19401941 m. Švenčionėlių apskritis
19411950 m. Švenčionių apskritis
19501959 m. Saldutiškio apylinkės centras Švenčionėlių rajonas
19591995 m. Utenos rajonas
1995 Saldutiškio seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

 
Įvažiavimo ženklas
 
Akmeninis grindinys
 
Nepriklausomybės paminklas
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[4] 1982 m.[5] 1986 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
388 455 443 389 343


JaloveckiaiKeisti

Saldutiškio istorija glaudžiai susijusi susijęs su Jaloveckių gimine, kuriai miestelis priklausė XIX–XX a. Karo inžinierius, generolas Boleslovas Jaloveckis (1846–1918) Saldutiškyje įkūrė dendrologinį parką (be viso kito riešutmedis, retų rūšių eglės, maumedžiai), jo rūpesčiu miestelis buvo apsodintas liepomis ir juodosiomis tuopomis. 1907 m. B. Jaloveckis Vilniuje išleido knygutę lietuvių ir lenkų kalba „Lietuva ir jos reikalai, tautiškas Lietuvos katekizmas“, bendradarbiavo laikraštyje Litwa. B. Jaloveckio sūnus Mieczysław Jałowiecki (1876–1962), agronomas, Vilniaus žemės banko dvarų taksatorius, nutapė 1500 akvarelinių dvarų vaizdų „Wizerunki dworów na ziemiach Rzeczpospolitej“. Šalia Saldutiškio, greta miestelio kapinių, išliko ir tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinėlės. Buvusiame Jaloveckių dvare sovietiniais metais veikė valdžios įstaigos, XX a. pabaigoje dvaras perduotas klebonijai, vėliau tapo privačiu.

ŠaltiniaiKeisti

  • Saldutiškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 741 psl.
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. T. I, 1989. Psl. 741–743.

NuorodosKeisti