Vikipedija

Vyžuonos

Vyžuonos
{{#if:
Vaizdas nuo bažnyčios
Vyžuonos
Vyžuonos
55°34′55″š. pl. 25°29′38″r. ilg. / 55.582°š. pl. 25.494°r. ilg. / 55.582; 25.494 (Vyžuonos)Koordinatės: 55°34′55″š. pl. 25°29′38″r. ilg. / 55.582°š. pl. 25.494°r. ilg. / 55.582; 25.494 (Vyžuonos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Vyžuonų seniūnija
Gyventojų (2021) 490
Vikiteka Vyžuonos
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Výžuonos
Kilmininkas: Vyžuonų̃
Naudininkas: Vyžuonóms
Galininkas: Výžuonas
Įnagininkas: Vyžuonomìs
Vietininkas: Vyžuonosè
Istoriniai pavadinimai rus. Вижуны[2]

Vyžuonos – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio  118  Kupiškis–Utena . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1406 m.), Vytauto paminklas (ant Kartuvių kalno), senosios žydų kapinės, veikia paštas (LT-28030), kultūros namai (nuo 1951 m.), Vyžuonų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1945 m.), ambulatorija, girininkija, Vyžuonų dvaro liekanos.

Vyžuonų bažnyčia
Vyžuonų simbolis žaltys Vyžas prie įvažiavimo

Etimologija redaguoti

Anot legendos, kilęs iš pagonių dievaičio Vyžo vardo, turėjusio žalčio pavidalą. Pasakojama, kad ant netoliese esančio Kartuvių kalno degusi amžinoji ugnis saulei ir žalčiui pagerbti. Miestelio bažnyčios sienoje ligi šiol išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. Tačiau labiau tikėtina, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis – pro miestelį prateka Vyžuona.

Manoma, kad vandenvardžiai su šaknimi vyž- galėjo atsirasti ne tik nuo vyžos (iš karnų pinto apavo), bet ir turėti bendresnę vingiuotumo, išsišakojimo ir panašią reikšmę. Taigi, ir vingiuota upė Vyžuona, ir žaltys, čia vadintas vyžu (juda vingiuodamas), gali būti tos pačios kilmės žodžiai.[3]

Geografija redaguoti

Miestelyje į Vyžuoną įsilieja Dusyna. Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – Vyžuonų akmuo su „dubeniu“. Miestelio prieigose nuo seno yra medinė žalčio Vyžo rodyklė. Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis.

Istorija redaguoti

 
Vyžuonos (Wizuny) pavaizduotos M. K. Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilkmergės pavieto fragmentas)
 
Namas su turtinga praeitimi: buvusi špitolė, klubas, parduotuvė
 
Miestelio reginys

Vyžuonos minimos nuo XV a. 1406 m. pastatyta pirmoji katalikiška Vyžuonų bažnyčia (Kristino Astiko fundacija). Nuo XVI a. valsčiaus centras. Vyžuonas garsino didikai Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. Šiaurės karo metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. XIX a. Vyžuonos buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje, valsčiaus centras.[4]

1919 m. birželio 1 d. Vyžuonų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės atkaklūs mūšiai su bolševikais. Tarpukariu aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1931 m. Kartuvių kalne pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, 1951 m. – kultūros namai. 1970 m. pastatyta nauja mokykla. 1979 m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. Henrikas Orakauskas ir Algirdas Indrašius), 2000 m. pastatytas paminklas kūrėjams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui (autorius – Henrikas Orakauskas).

2005 m. patvirtintas Vyžuonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Vyžuonų valsčiaus centras
1861–1915 m. Vilkmergės valsčius
1919–1950 m. Utenos apskritis
1950–1995 m. Vyžuonų apylinkės centras Utenos rajonas
1995– Vyžuonų seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2021 m.
1858 m.[2] 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1983 m.[10]
647 1 102 1 193 604 528 659 696
1987 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
706 711 581 512 490 - -


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl.
  3. ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 499 p.
  4. ↑ Wiżuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 688 psl. (lenk.)
  5. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Vyžuonos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Vyžuonos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 328 psl.
  11. ↑ Vyžuonos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vyžuonos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 101 psl.

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  SVĖDASAI – 15 km UŽPALIAI – 9 km  
     
     
     
Šiaudiniai – 4 km
UTENA – 13 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vyžuonos&oldid=6857799"