Tauragnai
| Tauragnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Tauragnai |
||
| 55°26′31″š. pl. 25°48′54″r. ilg. / 55.442°š. pl. 25.815°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Tauragnų seniūnija | |
| Gyventojų | 384 | |
 Vikiteka |
Tauragnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Таврогины[2][3] | |
Tauragnai – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, į rytus nuo Utenos, šalia Tauragno ir Labės ežerų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1969 m.), veikia Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla, biblioteka, krašto muziejus, paštas (LT-28012).
.jpg)
Etimologija
redaguotiManoma, kad Tauragnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš Tauragno ežero vardo[4]. Paties Tauragno ežero vardas paprastai siejamas su Tauragnų apylinkių miškuose gyvenusiais taurais.
Liaudies etimologija pasakoja, kad vardas galėjęs kilti nuo žodžių tauras + ginti. Legendos taip pat byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas. Kartą jis nakvojęs su kariais Tauragno pakrantėje. Kai visi sumigę, senas kunigaikščio kanklininkas ėmęs taip graudžiai groti, kad du taurai išlindę jo pasiklausyti ir prabilę žmonių balsais. Kanklininkas jų paklausęs, kur patogesnė vieta apsigyventi, ir tie parodę kalvą prie ežero. Ten kunigaikštis ir pastatydinęs pilį bei pavadinęs ją taurų garbei.[5]
Geografija
redaguoti
Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Miestelyje yra du mitologiniai akmenys su dubenimis. Gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir Tauragnų kaimas.
Istorija
redaguotiLegendos byloja, kad Tauragnus įkūrė kunigaikštis Rigimantas.[7]
Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (lot. Taurage) patikimai minimi nuo 1373 m. – Hermano Vartbergės kronikoje rašoma, kad tų metų vasarį šalia Tauragnų pilies buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi Livonijos ordino kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi 1255 m., kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį Thovraxe derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu Taurožės upeliu bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).
XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, netoliese ant Taurapilio piliakalnio stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis Livonijos ordino agresijai. 1433 m. šią medinę pilį sudegino nuo Ldk sosto nušalintam Švitrigailai talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.
1387 m. Ldk Jogaila Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir Labanoro bei Molėtų kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė Vilniaus vyskupijai. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo 1498 m.
Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki 1797 m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų miestelyje XVI a. pab. veikė 47 smuklės. 1669 m. miestelyje buvo 40, 1775 m. – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). 1792 m. Tauragnuose buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui. 1893 m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Tuo metu Tauragnai buvo Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.[8]
Nuo 1919 m. spalio iki 1920 m. liepos 9 d. Tauragnai buvo užimti Lenkijos kariuomenės.
1944 m. liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 m. pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Laikinos maldyklos buvo įrengtos parapijos salėje, kapinių koplyčioje. Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų,[7] kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1945 m. įkurta biblioteka. 1947–1974 m. Tauragnuose veikė ligoninė. 1959 m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose 1971 m. buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).
2001 m. gegužės 21 d. patvirtintas Tauragnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1387 m. | Tauragnų valsčiaus centras | ? |
| XVI a. – 1835 m. | ? | Breslaujos apskritis |
| 1835 m. | ? | Švenčionių apskritis |
| 1836–1861 m. | ? | Zarasų apskritis |
| 1861–1916 m. | Tauragnų valsčiaus centras | |
| 1916–1918 m. | Saldutiškio apskritis | |
| 1919 ir 1921–1950 m. | Utenos apskritis | |
| 1950–1995 m. | Tauragnų apylinkės centras | Utenos rajonas |
| 1995– | Tauragnų seniūnijos centras | Utenos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | |||||||||
| 1859 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1901 m.*[2] | 1902 m.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1959 m.sur.[11] | 1970 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 263 | 263 | 1 070 | 1 210 | 1 096 | 999 | 775 | 641 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1982 m.[14] | 1987 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | - | ||
| 798 | 837 | 810 | 803 | 602 | 473 | 384 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
redaguotiTauragnų krašte gimė knygnešys Mataušas Balčiūnas-Medinis (1855–1927), kunigas Vincentas Miškinis (1868–1940), Pranas Gineitis (1894–1942, 1915 m. Utenoje įkūręs pradžios mokyklą, vėliau „Saulės“ progimnaziją), dailininkas Leonas Katinas (1907–1984), kryžių meistras Adolfas Ivanauskas (1866–1946), poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), literatas ir vertėjas Jonas Strazdas (1886–1972) ir kt. Iš Tauragnų kilusi žolininkė ir etnografė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996), gimusi Rusijoje, tačiau užaugusi Tauragnuose, čia ir palaidota.
Netoli Tauragnų gimė sovietinis poetas Teofilis Tilvytis (1904–1969). Apie miestelį jis taip rašė:
- Nuo Taurapilio, nuo kalno,
- Matosi kalnų kalnai.
- Ir ant vieno kaip ant balno
- Sėdi mano Tauragnai.
- Per žaliai vingiuotą šlaitą
- Tauragnas pajuodęs raitos
- O į kairę – vėl duobė, –
- Antras ežeras – Labė.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Таврогины. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 467 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 8 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 22
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 117
- ↑ http://ekologija.blogas.lt/eugenija-simkunaite-%E2%80%93-krastieciu-atsiminimuose-24610.html
- ↑ 7,0 7,1 „Utenos TIC“. utenainfo.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-04-10.
- ↑ Tauroginie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 264 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tauragnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 504 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tauragnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 206 psl.
- ↑ Tauragnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 283
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
redaguoti- Nykstančio kaimo ženklai, 2007: albumas / Tauragnų krašto bendruomenė (sud. Bronė Juknevičienė). – Utena: Utenos Indra, 2008. – 44 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-74-4
- Tauragnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 26 psl.
Nuorodos
redaguoti- Monografija „Tauragnai“
- Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2006-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- Buvusių bažnyčių vietų archeologiniai tyrimai Archyvuota kopija 2007-01-29 iš Wayback Machine projekto.
- Krašto muziejus
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
UTENA – 17 km Klykiai – 5 km |
Daugailiai – 19 km Juknėnai – 13 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Kuktiškės – 11 km | Kirdeikiai – 11 km Linkmenys – 18 km | ||||||||||
