Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tiškevičiai
Leliva - giminės herbas
Leliva - giminės herbas
Pradininkas Tiška
Titulas Grafas, Bajoras
Šalys LDK
Dvarai Balbieriškio,
Biržų (Astravo),
Deltuvos,
Dubingių,
Kretingos,
Lahoisko,
Lentvario,
Leonpolio,
Nemėžio,
Palangos,
Raudondvario,
Trakų Vokės,
Valažino,
Užutrakio,
Žiežmarių
Atšakos Biržų, Lahoisko

Tiškevičiai (lenk. Tyszkiewiczowie) – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

Tiškevičių rūmai Trakuose

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Valdos redaguoti

Tiškevičių atstovai redaguoti

 
Tiškevičių rūmai Lahoiske (Napoleonas Orda, XIX a.)

Lahoisko šaka redaguoti

Biržų šaka redaguoti

  • Mykolas Tiškevičius (~16801762 m.), Lietuvos ir Lenkijos buožės husarų vėliavininkas, Stžalkovo seniūnas, grafų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos pradininkas:
 
Biržų (Astravo) dvaras
 
Raudondvario dvaras šalia Kauno

Raudondvario linija redaguoti

 
Kretingos dvaras
 
Tiškevičių rūmai Palangoje
 
Tiškevičių rūmai Vilniuje, Trakų g.
 
Tiškevičių rūmai Lentvaryje

Kretingos linija redaguoti

 
Trakų Vokės dvaras

Trakų Vokės linija redaguoti