Vikipedija

Liublino vaivadija

Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).

Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – – teritorinis vienetas Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.

Liublino vaivadija
Województwo lubelskie
Liublino vaivadijos vėliava Liublino vaivadijos herbas
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras Liublinas
Apskritys 20
Gyventojų (2014[1]) 2 156 150
Plotas 25 122,46 km²
Tankumas (2014[1]) 86 žm./km²
Tinklalapis Lubelskie
Vikiteka Liublino vaivadijaVikiteka

Istorija

redaguoti

Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir vyslėnai.[2] X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės Sandomiero kunigaikštystė. Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[3][4] Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie Sandomiero vaivadijos ir Rusios vaivadijos Chelmo žemių. 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.

1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 1837–1844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 1912–1915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.

1915–1918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Liublino generalgubernijai, o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 1917–1920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 1920–1939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.

1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 1975–1998 m. priklausė Liublino, Zamostės, Chelmo, Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijoms.

Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.

Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
 
Vaivadijos administracinis suskirstymas

Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.

Lietuviškai Lenkiškai Plotas, km² Adm. centras
Bialos apskritis powiat bialski 2754 Palenkės Biala
Bilgorajaus apskritis powiat biłgorajski 1678 Bilgorajus
Chelmo apskritis powiat chełmski 1780 Chelmas
Hrubešuvo apskritis powiat hrubieszowski 1269 Hrubešuvas
Januvo apskritis powiat janowski 875 Liublino Januvas
Krasniko apskritis powiat kraśnicki 1005 Krasnikas
Krasnystavo apskritis powiat krasnostawski 1067 Krasnystavas
Lenčnos apskritis powiat łęczyński 634 Lenčna
Liubartuvo apskritis powiat lubartowski 1290 Liubartuvas
Liublino apskritis powiat lubelski 1679 Liublinas
Lukuvo apskritis powiat łukowski 1394 Lukuvas
Opolės apskritis powiat opolski 804 Liublino Opolė
Parčevo apskritis powiat parczewski 953 Parčevas
Pulavų apskritis powiat puławski 933 Pulavai
Radzynio apskritis powiat radzyński 965 Palenkės Radzynis
Rykų apskritis powiat rycki 616 Rykos
Svidniko apskritis powiat świdnicki 469 Svidnikas
Tomašuvo apskritis powiat tomaszowski 1487 Liublino Tomašuvas
Vlodavos apskritis powiat włodawski 1256 Vlodava
Zamostės apskritis powiat zamojski 1872 Zamostė
Chelmas Chełm 35 Chelmas
Liublinas Lublin 147 Liublinas
Palenkės Biala Biała Podlaska 49 Palenkės Biala
Zamostė Zamość 30 Zamostė

Geografija

redaguoti
 
Gamtinis vaivadijos žemėlapis
 
Vaivadijos kelių žemėlapis

Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, Voluinės Polesėje, Liublino aukštumoje, Voluinės aukštumoje ir Sandomiero slėnyje. Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.

Miestai ir miesteliai

redaguoti

Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.

Nr. Herbas Miastas Gyventojai Plotas (km²) Gyventojų tankis (gyv./km²)
1.   Liublinas 350 462 147 2377
2.   Chelmas 67 693 35,28 1918,7
3.   Zamostė 66 519 30,34 2193
4.   Palenkės Biala 57 790 49,40 1168,4
5.   Pulavai 49 066 50,61 969,5
6.   Svidnikas 40 050 20,35 1968
7.   Krasnikas 35 642 25,52 1397
8.   Lukuvas 31 120 35,75 852,2
9.   Bilgorajus 27 341 21,10 1295
10.   Liubartuvas 22 793 13,92 1648
11.   Lenčna 21 084 19 1110
12.   Liublino Tomašuvas 19 991 13,29 1506
13.   Krasnystavas 19 808 42,13 470,6
14.   Hrubešuvas 18 350 33,03 578,6
15.   Demblinas 17 665 38,33 461
16.   Palenkės Mendzyžecas 17 088 20,03 853,1
17.   Palenkės Radzynis 16 047 19,31 831
18.   Vlodava 13 918 17,97 756
19.   Liublino Januvas 11 963 14,84 808
20.   Parčevas 10 228 8,05 1277
21.   Poniatova 9 644 15,26 632
22.   Rykos 9 636 27,22 354
23.   Liublino Opolė 8 739 15,12 578
24.   Belžycės 6 958 23,46 297
25.   Terespolis 6 001 10,11 594
26.   Bychava 5 297 6,69 791,8
27.   Ščebžešynas 5 255 29,12 180
28.   Rejoviec Fabričnai 4 474 14,28 313
29.   Nalenčuvas 4 200 13,82 303,9
30.   Žemutinis Kazimieras 3 485 30,44 114,49
31.   Kockas 3 484 16,78 208
32.   Tarnogrudas 3 396 10,69 318
33.   Zvežynecas 3 297 4,82 684
34.   Krasnobrudas 3 075 6,99 430
35.   Lukuvo Stočekas 2 718 9,15 297
36.   Anopolis 2 654 7,73 343
37.   Piaskai 2 634 8,43 312
38.   Juzefuvas 2 418 5 484
39.   Laščuvas 2 341 5,01 467
40.   Liublino Ostruvas 2 206 29,77 75
41.   Tyšovcės 2 144 18,52 116
42.   Frampolis 1 408 4,67 301

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
  2. ↑ http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png
  3. ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Liublino_vaivadija&oldid=7359977"