Lietuvos referentas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos referentas (lenk. Referendarz wielki litewski, lot. referendarius Lithuaniae, kartais vadinamas Lietuvos referendorium) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Pareigybės istorija redaguoti
Pareigybę įsteigė karalius Žygimantas Augustas. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo du tokie pareigūnai, dvasininkas ir pasaulietis.
Įgaliojimai redaguoti
Pagal kompetenciją tiesioginis referento viršininkas buvo Lietuvos didysis kancleris. Referentas priiminėjo privačius asmenis ir jų prašymus perduodavo kancleriui arba karaliui.
Pagal pareigas nuo 1600 m. tapo teismo pareigūnais. Referentų teismas spręsdavo valstiečių skundus valdininkais ir seniūnais, įkeistų valdų valdytojais. Referentai taip pat posėdžiaudavo Asesorių teisme, Karaliaus teisme ir Seimo teisme.
Nuo 1775 m. referentai atlikdavo sekretoriaus pareigas Nuolatinėje taryboje (Rada Nieustająca) ir jos Užsienio interesų departamente.
Lietuvos referentai redaguoti
- kažkada iki 1528 – Teodatas Chreptavičius
- 1584 – Bogdanas Chreptavičius
- 1599-1615 dvasinis – Eustachijus Valavičius
- apie 1609 (?dvasinis) – Merkelis Geiša Elijošaitis (arba Merkelis Elijaševičius Geišas, lenk. Melchior Gieysz)
- nuo 1610 – Aleksandras Korvinas Gosievskis
- nuo 1615 dvasinis – Stanislovas Kiška IV
- bent iki 1626-1627 – didysis Lietuvos referentas – Steponas Pacas
- 1630 (?dvasinis) – Jonas Karolis Bialozoras (1596-1631)
- 1632 – Martynas Davaina
- 1638 – Kristupas Korvinas Gosievskis (?-1643)
- 1639 – Martynas Tryzna (lot. Marcianus Tryzna)
- ? – Aleksandras Kazimieras Sapiega (1624-1671)
- nuo 1639 bent iki 1649 pasaulietinis – Stanislovas Kristupas Naruševičius (Stanislaus Naruszewicz)
- 1649 – Jonas Kazimieras Umiastovskis (lot. Ioannes Casimirus Vmiastowski)
- nuo 1641 bent iki 1649 (?dvasinis) – Francišekas Dolmat-Isaikovskis, t. p. Pranciškus Isaikovskis (lot. Franciscus Jsaikowski)
- 1650 – Jonas Daugėla Zaviša (Joannes Dowgiałło Zawisza)
- nuo 1650 bent iki 1653 – Kiprijonas Povilas Bžostovskis
- 1687 – Jonas Jeronimas Krišpinas (1695-1708)
- 1699 – Jonas Vladislovas Bžostovskis
- 1705 (?dvasinis) – Motiejus Juozapas Ancuta
- nuo 1705 – didysis – Steponas Jonas Šližienas (lenk. Stefan Jan Ślizień, ?-1709)
- 1707-1709 – Jonas Frederikas Sapiega
- 1736 – Juozapas Juljonas Sapiega (1708-1754)
- nuo 1737 – dvasinis – Juozapas Stanislovas Sapiega (lenk. Sapieha Józef Stanisław, Iosephus, 1708-1751)
- 1749 – Dominykas Valavičius
- nuo 1752 – Antanas Tadas Pšedzickis (lenk. Antoni Tadeusz Przezdziecki, 1718-1772)
- ? - Vincentas Tiškevičius (1757–1816)
- 1771 – Mykolas Kleopas Oginskis
- 1771 – pasiuntinys – Andrius Ignotas Oginskis
- nuo 1773 – didysis – Frederikas Juozapas Mošinskis (lenk. Fryderyk Józef Moszyński, 1738-1817)
- 1774-1787 – Povilas Ksaveras Bžostovskis (Paweł Ksawery Brzostowski) (1739–1827)
- 1787-1791 – Hugo Kolontajus