Tadas Tiškevičius Logoiskis

Tadas Tiškevičius Logoiskis (lenk. Tadeusz Tyszkiewicz, 1774 m. rugsėjo 17 d. Belvederyje, Jurbarko raj. – 1852 m. balandžio 15 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės bei karinis veikėjas.

Tadas Tiškevičius Logoiskis
Tiškevičiai
Leliva
Leliva
Gimė 1774 m. rugsėjo 17 d.
Belvederyje
Mirė 1852 m. balandžio 15 d. (77 metai)
Paryžiuje
Palaidotas (-a) Per Lašezas
Tėvas Stanislovas Antanas Tiškevičius
Motina Ieva Ona Bialozoraitė
Sutuoktinis (-ė) Juozapa Ona Marija Solohubaitė Potockienė
Vaikai Marija,
Juozapa
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Tadas Tiškevičius Logoiskis

Biografija redaguoti

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės Logoisko šakos.[1] Tėvas Stanislovas Antanas Tiškevičius. Motina Ieva Ona Bialozoraitė. Broliai Jurgis Tiškevičius ir Jonas (Jonušas) Tiškevičius.

Šeima redaguoti

1816 m. Varšuvoje vedė Juozapą Oną Mariją Solohubaitę Potockienę (lenk. Józefa Anna Maria Dowojna-Sołohub Potocka, 1777 m. vasario 6 d. Varšuvoje1828 m. vasario 16 d. Svisločiuje).

Dukterys:

Valstybės tarnyba redaguoti

1794 m. sukilimo dalyvis, generolo Jokūbo Jasinskio adjutantas. Jo vadovaujamas sukilėlių dalinys užpuolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Vilniuje. Sukilimui pralaimėjus gyveno Lenkijos karalystėje, Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės pulkininkas. 1810 m. vienas lenkų brigadų organizatorius Paryžiuje. 1812 m. brigados generolas, dalyvavo Napoleono kariuomenės žygyje į Rusiją. 1812–1814 m. buvo rusų nelaisvėje. 1820 m. Lenkijos karalystės kaštelionas senatorius.

1831 m. sukilimo dalyvis, 1831 m. birželio mėn. paskirtas Laikinosios lenkų centrinės vyriausybės Lietuvoje pirmininku. 1831 m. liepos mėn. su generolų Antano Gelgaudo ir Dezidero Adomo Chlapovskio daliniais pasitraukė į Prūsiją, vėliau emigrantas Paryžiuje.

Šaltiniai redaguoti

  1. Tadas Tiškevičius LogoiskisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 326 psl.

Nuorodos redaguoti

Galerija redaguoti

Galerija