Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Domininkas Tiškevičius
Antoni Tyszkiewicz.PNG
Tiškevičiai
Leliva
Leliva
Gimė: 1692 m.
Kalenikuose
Mirė: 1762 m. sausio 31 d. (~70 metų)
Alsėdžiuose
Tėvas: Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis
Motina: Sofija Venclavska
Žymūs apdovanojimai:
Order Orła Białego
Commons-logo.svg Vikiteka: Antanas Domininkas TiškevičiusVikiteka

Antanas Domininkas Tiškevičius (lenk. Antoni Dominik Tyszkiewicz, 1692 m. Kalenikuose – 1762 m. sausio 31 d. Alsėdžiuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.

Turinys

BiografijaKeisti

VeiklaKeisti

Studijavo Vilniaus akademijoje, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dvejus metus studijavo teologiją. 1715 m. pašventintas kunigu. 1739 m. liepos 20 d. paskirtas tituliniu Menito vyskupu ir Kijevo vyskupo pagalbininku, 1740 m. rugsėjo 16 d. perkeltas vyskupu į Žemaičius.

Atvykęs į vyskupiją, aplankė parapijas, rūpinosi pakelti kunigų išsilavinimo lygį, suruošė jiems 3 mėn. kursus Varniuose. Varnių kunigų seminarijos klierikus pavedė vienuoliams pijorams, rūpinosi padidinti klierikų skaičių, pastatė naujus medinius Varnių kunigų seminarijos pastatus, nustatė klierikams ir kunigams privalomas 7 dienų rekolekcijas.

Varniuose įkurdino vienuolius rokitus, leido įkurti seserų marijiečių vienuolyną, padalijo vyskupiją į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į didžiuosius Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaidus tvarką. 1752 m. birželio 4-6 d. Varniuose sušaukė diecezinį sinodą, jo nutarimus išspausdino Vilniuje.

1750 m. pastatė Žemaičių Kalvarijos bažnyčią, įsteigė altariją prie Mosėdžio bažnyčios. Pargabeno iš Prūsijos vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikus ir palaidojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčios pogrindyje.

Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje.

BibliografijaKeisti

  • Krolewska droga do nieba albo žycie S. Kazimierza krolewica polskiego y W. Ks. L. 1752;
  • Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae 1752; ir jam dedikuotas iš lenkų kalbos verstas: Pedelis miros saldžiausi medi kryžiaus Jezusa Pona 1750.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Antanas Domininkas TiškevičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

NuorodosKeisti