Marijampolės apskrities istorija
Marijampolės apskritis – 1795–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. pietvakarių Lietuvoje, su centru Marijampolėje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Istorinė Marijampolės apskritis atkurta 1994 m. kaip keletą savivaldybių apimanti Marijampolės apskritis.
| Marijampolės apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Marijampolė | |||
| Valsčiai | 14 (1913), 20 (1923), 7 (1949) | |||
| 1795-1807 | .svg){kind=small} Balstogės departamentas
| |||
| 1807-1815 |  Lomžos departamentas
| |||
| 1815-1837 |  Augustavo vaivadija
| |||
| 1867-1915 |  Suvalkų gubernija
| |||
| 1915-1919 | Lietuvos sritis
| |||
| 1919-1939 |  Lietuva
| |||
| 1939-1944 | .svg){kind=small} Kauno krašto apygarda
| |||
| 1944-1950 | .svg){kind=small} Lietuvos TSR
| |||
| Gyventojų | 114 262 (1897), 99 220 (1923), 102 400 (1942) | |||
| Plotas | 2 199 km² (1923), 1 155 km² (1949) | |||
Rytų Prūsijos sudėtyje
redaguoti1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Užnemunė atiteko Prūsijai. Šioje pirmą kartą suformuota Marijampolės apskritis, kuri iš pradžių ji vadinosi Starapolės, Senapilės apskritimi. 1795–1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos Balstogės departamentui.
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apskrityje buvo:
- 7 karališkieji miestai:
- Liudvinavas
- Marijampolė
- Naumiestis (dab. Kudirkos Naumiestis)
- Pilviškiai
- Prienai
- Sudargas
- Zapyškis
- 3 dvarininkams priklausantys miestai:
Rusijos imperijos sudėtyje
redaguoti Per XIX a. apskrities pavaldumas keletą kartų keitėsi. 1807–1815 m. ji priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. į Rusijos imperiją įeinančiai Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Kalvarijos, Naumiesčio ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Kauno gubernijos Kauno apskritimi.
1867 m. dalis apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytai Naumiesčio apskričiai.
Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 114 262 žmonės. Marijampolės mieste gyveno 6 737 žmonės, o Prienų mieste 2 477 žmonės. Tuometinė tautinė apskrities sudėtis buvo tokia:
- Lietuviai – 76,9% (87 960);
- Žydai – 10,3% (11 806);
- Vokiečiai – 4,98% (5 691);
- Rusai – 3,97% (4 545);
- Lenkai – 2,89% (3 312);
- Gudai – 0,42% (489);
- Ukrainiečiai – 0,14% (171);
- Totoriai – 0,08% (94);
- Čiuvašai – 0,03% (42);
- Čeremisai – 0,007% (8);
- Kiti – 0,12% (144).[1]
Suskirstymas
redaguoti| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1897 | ~2000 | 114 262 |
| |
| 1913 | 14 valsčių: Aleksoto valsčius, Antanavo valsčius, Balbieriškio valsčius, Veiverių valsčius, Gudelių valsčius, Kvietiškio valsčius, Mikališkių valsčius, Pilviškių valsčius, Pagirmuonių valsčius, Panemunės valsčius, Fredos valsčius, Klebiškio valsčius, Šunskų valsčius, Javaravo valsčius.[2] | |||
| 1914 | 1307 | 127 400 | ||
1915–1950 m.
redaguoti
1915–1916 m. priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. buvo prijungta Kalvarijos apskritis.
Po 1918 m. apskritis įėjo į Lietuvos valstybę. 1941–1944 m. okupavus vokiečiams įėjo į Kauno krašto apygardą.
1946 m. Balbieriškio, Prienų ir Šilavoto valsčiai kartu su Prienais priskirti Prienų apskričiai, 1948 m. Kalvarijos, Krosnos, Liubavo valsčiai – Kalvarijos apskričiai, 1949 m. Veiverių valsčius – Kauno apskričiai. 1950 m. apskritis panaikinta, jos teritorija perduota Marijampolės rajonui (41 apylinkė), Kazlų Rūdos rajonui (15 apylinkių), Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).
Suskirstymas
redaguotiTautinė sudėtis
redaguotiPagal 1923 m. gyventojų surašymą apskrityje gyveno 99 220 žmonių, o jų tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:[5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
- ↑ http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
redaguoti- Apskrities istorija (1) Archyvuota kopija 2012-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- Apskrities istorija (2)
- Powiat maryampolski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 146 psl. (lenk.)