Krosnos valsčius
54°23′š. pl. 23°32′r. ilg. / 54.38°š. pl. 23.53°r. ilg.
| Krosnos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Krosna |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Marijampolės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Marijampolės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Marijampolės apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950) |
Krosnos valsčius (rus. гмина Красна, lenk. gmina Krasna) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Krosna.
Istorija
redaguotiValsčius žinomas nuo XIX a. pabaigos. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti keli Liudvinavo valsčiaus kaimai.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (1 apylinkė) ir Simno rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. [2] | 4990 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) |
112 | 4162 | 771 | 40 gyvenviečių [3] | |
| 1932 m. | 102 | 4523 | 10 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
114 | 8 apylinkės [5] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Gudeliškė | Gudeliškių seniūnija | - |
| Išlandžiai | Išlandžių seniūnija | - |
| Krosna | Krosnos seniūnija | Krosnos apylinkė |
| Krosnėnai | Krosnėnų seniūnija | Krosnėnų apylinkė |
| Naujiena | Naujienos seniūnija | Naujienos apylinkė |
| Pėdiškiai | Pėdiškių seniūnija | Pėdiškių apylinkė |
| Ramanavas | Ramanavo seniūnija | Ramanavo apylinkė |
| Randiškė | Randziškių seniūnija | Randiškės apylinkė |
| Šeštokai | Šeštokų seniūnija | Šeštokų apylinkė |
| Vytautiškė | Vytautiškių seniūnija | Vytautiškės apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguotiGyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 4162 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1871 | Šeštokai | Antanas Milukas, kunigas, visuomenės veikėjas | 1943 |
| 1929 | Naujiena | Juozas Zdebskis, kunigas, rezistentas | 1986 |
| 1931 | Vytautiškė | Aldona Sabaitytė-Vilutienė, partizanų ryšininkė | 2020 |
| 1932 | Naujiena | Algirdas Jurgis Kliučininkas, inžinierius technologas | 2017 |
| 1932 | Delnickai | Algimantas Bujauskas, biologas | |
| 1944 | Šeštokai | Petras Cidzikas, visuomenės veikėjas, rezistentas | 2019 |
| 1944 | Vartai | Jonas Vidas Aleksandravičius, muzikas, dirigentas | 2014 |
| 1949 | Šeštokai | Dalia Milukaitė-Buragienė, poetė, medikė | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 132
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37–38