Kazlų Rūda

Kazlų Rūdos bažnyčia

Kazlų Rūda

54°45′0″ š. pl. 23°29′40″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 23.49444°r. ilg.Koordinatės: 54°45′0″ š. pl. 23°29′40″ r. ilg. / 54.75000°š. pl. 23.49444°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Marijampolės apskritis

Savivaldybė:

Kazlų Rūdos savivaldybė

Gyventojų:

5 842

Altitudė:

95 m

Pašto kodas:

LT-69083

Vikiteka:

Kazlų RūdaVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kazlų̃ Rūdà
Kilmininkas:	Kazlų̃ Rūdõs
Naudininkas:	Kazlų̃ Rū̃dai
Galininkas:	Kazlų̃ Rū̃dą
Įnagininkas:	Kazlų̃ Rūdà
Vietininkas:	Kazlų̃ Rūdojè

Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos. Yra Kazlų Rūdos miškų urėdija ir Kazlų Rūdos girininkija.^[1]

Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. jį atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukario iš jauno pušynėlio), tautodailės skulptūrų ansamblis.

Vytauto gatvė

Savivaldybė

Turinys

1 Istorija
- 1.1 Pavadinimo kilmė
2 Ekonomika
3 Miestų partnerystė
4 Švietimo ir ugdymo įstaigos
5 Gyventojai
- 5.1 Tautinė sudėtis
- 5.2 Žymūs žmonės
6 Sportas
7 Geografija
8 Galerija
9 Šaltiniai
10 Literatūra
11 Nuorodos

IstorijaKeisti

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.

1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“. ^[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1918–1919 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras	Marijampolės apskritis
1919–1931 m.	Antanavo valsčius
1931–1950 m.	Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras	Kazlų Rūdos rajono centras	Kauno sritis
1953–1954 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras
1954–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1962–1973 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1973–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras	Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1995–1999 m.	Kazlų Rūdos seniūnijos centras	Marijampolės rajono savivaldybė	Marijampolės apskritis
nuo 1999 m.	Kazlų Rūdos seniūnijos centras	Kazlų Rūdos savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje.

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia 'balų rūdos apdorojimo vieta' (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – 'žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda' (taip pat baltarusių ir lenkų kilmės^[3]). Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.

EkonomikaKeisti

Miestų partnerystė

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“, „Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.

Miestų partnerystėKeisti

Miestas	Šalis
Fromborkas	Lenkija
Gumbinė	Rusija
Koriukivka	Ukraina
Lvuvekas	Lenkija
Zondershauzenas	Vokietija

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

R. Žigaičio menų mokykla

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.^[4]

GyventojaiKeisti

1827 m.	1883 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2017 m.
233	455	771	1 338	3 478	4 308
1974 m.^[5]	1976 m.^[6]	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
5 300	6 000	6 312	7 715	7 401	6 635
2017 m.	-	-	-	-	-
6 018	-	-	-	-	-

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 635 žmonės:^[7]

Lietuviai - 97,51% (6470);
Rusai - 1,13% (75);
Baltarusiai - 0,27% (18);
Ukrainiečiai - 0,24% (16);
Kiti - 0,84% (56).

2001 m. gyveno 7 401 žmonės:^[8]

Lietuviai - 97,5% (7214);
Rusai - 1,1% (85);
Baltarusiai - 0,4% (31);
Ukrainiečiai - 0,4% (29);
Vokiečiai - 0,18% (14);
Kiti - 0,37% (28).

Paminklas signatarui Pranui Dovydaičiui

Žymūs žmonėsKeisti

Kazys Grinius (1866–1950), Selemos kaime (8 km) gimęs Lietuvos prezidentas. Jo vardu pavadinta miesto gimnazija, gimnazijos kieme pastatytas stogastulpis
Vincas Žemaitis (1896-1983), nuo 1926 iki 1944 m. Kazlų Rūdos miškų urėdas. 35 metus Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas
Stasys Motiejūnas (1927–2011), kino ir teatro režisierius, aktorius
Juozapas Zigmantas Paltanavičius (1928-1995) – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos medelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės pilietis
Rimvydas Žigaitis (1933–2010), kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas
Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis (1933-2011). Šalniškėje gimęs, 1968-1992 metais buvo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Romoje pareigūnas. 1992 m. jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas. 1992-1999 metais, jis šioje JT organizacijoje atstovavo Lietuvai
Leonas Ulevičius (1935–2000), pedagogas, choro dirigentas
Aldonas Pupkis (g. 1939), kalbininkas
Leonardas Bakaitis (g. 1953), pedagogas, karininkas, pulkininkas
Audrius Brūzga (g. 1966), diplomatas, ambasadorius
Aidas Vaišnora (g. 1967), inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas
Eugenija Bendoriūtė (g. 1968), aktorė
Aldona Bendoriūtė (g. 1972), aktorė
Rytis Cicinas (g. 1973), pop dainininkas

SportasKeisti

FK Šilas Kazlų Rūda (futbolas)

Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Nuo 2011 m. rudens miesto parke veikia STIHL virvių parkas. Įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo trasos tarp medžių.

GeografijaKeisti

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi, beveik lygias, dalis. Virš geležinkelio, 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje santvarinis pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas. 2011 m. suremontuota Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas, šalia jo – karinis Kazlų Rūdos poligonas.

**Geležinkelio ruožas**
Bagotoji Kazlų Rūda Jūrė Bebruliškė

GalerijaKeisti

Kultūros centras
Biblioteka
Stogastulpis Kazlų giminės garbei
Traukinukas „Kazlų Rūdai 270“
Įmonė „Girių bizonas“
V. Borisevičiaus gatvė

ŠaltiniaiKeisti

↑ Kazlų Rūdos girininkija; tikrinta 2017-03-18
↑ Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.
↑ Lietuvių kalbos žodynas, žr. rūda; tikrinta 2017-03-19
↑ Juozas Banionis. „Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25. Nežinomas parametras |deadlink= ignored (pagalba)
↑ Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 277-278 psl.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3
Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-17-3
Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Kaunas: Aušra, 2006. – 96 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-72-6
Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Lietuvių kalbos institutas (sud. Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – 2 t. – ISBN 978-9955-704-69-0
- T. 1: A-M. – 2008. – XXVI, 528 p.: žml. – ISBN 978-9955-704-68-3
- T. 2: N-Ž. – 2009. – X, 553 p. – ISBN 978-609-411-031-3
Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kazlų Rūda. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 159 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-0-2

NuorodosKeisti

Trumpa istorija, žemėlapiai

Vikižodynas

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Kazlų Rūdos savivaldybėje

Antanavas | Jankai | Jūrė | Kazlų Rūda | Plutiškės

[1] Kazlų Rūdos girininkija; tikrinta 2017-03-18

[2] Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.

[3] Lietuvių kalbos žodynas, žr. rūda; tikrinta 2017-03-19

[4] Juozas Banionis. „Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25. Nežinomas parametras |deadlink= ignored (pagalba)

[LTE-5] Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.

[TLE-6] Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 277-278 psl.

[7] 2011 m. surašymo duomenys

[8] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]