Vikipedija

Kazlų Rūda

Kazlų Rūda
   Coat of arms of Kazlu Ruda (Lithuania).svg   
Kazlu rudos baznycia.jpg
Kazlų Rūdos bažnyčia
Kazlų Rūda
Kazlų Rūda
54°45′07″š. pl. 23°29′56″r. ilg. / 54.752°š. pl. 23.499°r. ilg. / 54.752; 23.499 (Kazlų Rūda)Koordinatės: 54°45′07″š. pl. 23°29′56″r. ilg. / 54.752°š. pl. 23.499°r. ilg. / 54.752; 23.499 (Kazlų Rūda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybė
Meras Mantas Varaška
Gyventojų (2022) 5 495
Plotas 3,93 km²
Tankumas (2022) 1 398 žm./km²
Pašto kodas LT-69083
Commons-logo.svg Vikiteka Kazlų Rūda
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Kazlų̃ Rūdà
Kilmininkas: Kazlų̃ Rūdõs
Naudininkas: Kazlų̃ Rū̃dai
Galininkas: Kazlų̃ Rū̃dą
Įnagininkas: Kazlų̃ Rūdà
Vietininkas: Kazlų̃ Rūdojè

Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos.

Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. rugsėjo 16 d. jį Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija, nuo 2004 m. čia veikia urėdijos informacijos centras), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukariu iš jauno pušynėlio ir turėjęs Nepriklausomybės parko vardą), tautodailės skulptūrų ansamblis. Yra Kazlų Rūdos miškų urėdija ir Kazlų Rūdos girininkija.[1]

GeografijaKeisti

 
Vytauto gatvė

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi, beveik lygias, dalis. Virš geležinkelio, 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje santvarinis pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas viadukas. 2011 m. suremontuota Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas, šalia jo – karinis Kazlų Rūdos poligonas.

Geležinkelio ruožas

EtimologijaKeisti

 
Savivaldybės pastatas

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVIII a. iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas, Kozlovskis; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Su juo atvyko 12 baudžiauninkų šeimų palyda. Šitaip Užnemunės giriose prie Jūrės upelio išaugusi gyvenvietė buvo pavadinta bajoro vardu. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje. Taigi, Kazlų Rūda yra asmenvardinis vietovardis.

1737 m. minima Kazlo degutinė. Toje vietovėje gyvenusių Kazlų (nuo lenk. kozioł – „ožys“) šeimoje buvo 6 ar 5 broliai – visi geri kalviai. Jiems pradėjus lydyti vietos rūdą, atsirado Kazlų Rūdos kaimas, kadangi gyventojai tas Kazlų geležies dirbtuvėles vadino rudniomis.[2]

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia – „balų rūdos apdorojimo vieta“ (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – „žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda“ (lietuviškos kilmės).[3] Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda. XIX a. nutiesus geležinkelį, atokiau nuo senosios gyvenvietės įsikūrė stotis ir naujoji gyvenvietė, kuri pavadinta Kazlų Rūda (Kozlova Ruda).

IstorijaKeisti

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris–Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 1922–1926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.

1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. 1931 m. tapo valsčiaus centru. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 1983–1987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1867–1915 m. Antanavo valsčius Marijampolės apskritis
1918–1919 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1919–1931 m. Antanavo valsčius
1931–1950 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Kazlų Rūdos apylinkės centras 		Kazlų Rūdos rajono centras Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1962 m. rajoninio pavaldumo miestas
1962–1973 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1973–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Kazlų Rūdos apylinkės centras
1995–2000 m. Kazlų Rūdos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
2000– Kazlų Rūdos savivaldybės centras


EkonomikaKeisti

 
Miestų partnerystė

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdorojimas (bendrovė „Kazlų medis“, „Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių („Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.

Miestų partnerystėKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

 
R. Žigaičio menų mokykla

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.[6]

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1883 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8] 1974 m.[9] 1976 m.[10]
233 455 771 1 338 3 478 4 308 5 300 6 000
1979 m.sur.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur. -
6 312 7 715 7 401 6 635 6 018 5 543 5 590 -


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 635 žmonės:[15]

2001 m. gyveno 7 401 žmonės:[16]

 
Paminklas signatarui Pranui Dovydaičiui

Žymūs žmonėsKeisti

SeniūnaitijosKeisti

2009 m. liepos 2 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS 21-696 įsteigtos 4 seniūnaitijos:

  • Kazlų Rūdos miesto 1-oji seniūnaitija (1674 gyv.): Birutės, S. Dariaus ir S. Girėno, Daumanto, Eglių, Esperanto, J. Žemaitės, Jaunimo, K. Donelaičio, M. Daukšos, Marijampolės, Miško, P. Cvirkos, P. Dovydaičio, S. Daukanto, S.Nėries, Sodų, Strazdelio, Suvalkiečių gatvės;
  • Kazlų Rūdos miesto 2-oji (Pušų) seniūnaitija (2741 gyv.): Alyvų, Ateities, Gedimino, Kęstučio, M. Valančiaus, Maironio, P. Vaičaičio, Pavasario, Pušų, Statybininkų, Vydūno gatvės;
  • Kazlų Rūdos miesto 3-oji (Mindaugo) seniūnaitija (2010 gyv.): Algirdo, Atgimimo, J. Basanavičiaus, Lietuvaičio, Lietuvos Partizanų, Mindaugo, Mokyklos, Obuolių, Saulės, Šilo, Skvero, Sporto, Taikos, V. Borisevičiaus, V. Kudirkos, Vasario 16-osios, Vilniaus, Vytauto gatvės;
  • Kazlų Rūdos miesto 4-oji (Liepų) seniūnaitija (737 gyv.): Ąžuolo, Beržų, Geležinkelio Zonos, J. Z. Paltanavičiaus, Liepų, M. K. Čiurlionio, Medeinos, Medžiotojų, Miškininkų, Parko, Pievų, Puškino gatvės.

SportasKeisti

 
Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Nuo 2011 m. rudens miesto parke veikia STIHL virvių parkas. Įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo trasos tarp medžių.

GalerijaKeisti

  • Kultūros centras

  • Biblioteka

  • Stogastulpis Kazlų giminės garbei

  • Traukinukas „Kazlų Rūdai 270“

  • Įmonė „Girių bizonas“

  • V. Borisevičiaus gatvė

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Kazlų Rūdos girininkija (Valstybinių miškų urėdija, VĮ Kazlų Rūdos regioninis padalinys). Geltoni.lt (tikrinta 2022-04-10).
  2. ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 211–212 p.
  3. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 87–90
  4. ↑ Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.
  5. ↑ „Strony w dziale“. Frombork. Nuoroda tikrinta 4 May 2014. 
  6. ↑ Juozas Banionis. „Trumpa Kazlų Rūdos istorijos apžvalga“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-25. Nuoroda tikrinta 2015-09-25. 
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
  10. ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277-278
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  15. ↑ 2011 m. surašymo duomenys
  16. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  17. ↑ Pranas Dovydaitis

LiteratūraKeisti

  • Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
  • Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3
  • Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-17-3
  • Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Kaunas: Aušra, 2006. – 96 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-72-6
  • Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Lietuvių kalbos institutas (sud. Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – 2 t. – ISBN 978-9955-704-69-0
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kazlų Rūda. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 159 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-0-2

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kazlų_Rūda&oldid=6626051"