Aukštosios Panemunės valsčius

Koordinatės: 54°52′š. pl. 23°58′r. ilg. / 54.86°š. pl. 23.96°r. ilg. / 54.86; 23.96

Aukštosios Panemunės valsčius
Laikotarpis: 18681950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Aukštoji Panemunė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Marijampolės apskritis (1868–1915)
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1920–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1950)

Aukštosios Panemunės valsčius (arba tiesiog Panemunės valsčius; 18681895 m. Panemunės-Pažaislio valsčius, rus. гмина Понѣмонь, lenk. gmina Poniemoń, gmina Poniemoń-Pożajście) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Aukštoji Panemunė, 1932 m. būstinė buvo Vytauto g. 1.

Istorija redaguoti

Panemunės valsčius įkurtas XIX a. 1868 m. vasario 20 d. sujungtas su Pažaislio valsčiumi ir pavadintas Panemunės-Pažaislio valsčiumi.[1] 1870 m. rugpjūčio 28 d. prie valsčiaus prijungta Panemunė, netekusi miesto teisių.[2] 1895 m. valsčiui sugrąžintas Panemunės pavadinimas.

1923 m. buvo 1253 ūkiai (be Kauno zonai priskirtų Aukštosios Panemunės, Panemunės, Plikakalnio ir Vičiūnų – 1018 ūkių). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888[3] 10 315
1923 [4] 178 6630 1233
1932 m. 117 7211 11 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
166 11 apylinkių [6]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Armališkės Armališkių seniūnija Armališkių apylinkė
Kampiškės Kampiškių seniūnija Kampiškio apylinkė
Pakalniškiai Pakalniškių seniūnija Pakalniškių apylinkė
Patamulšėlis Patamulšėlio seniūnija Patamulšėlio apylinkė
Piliuona Piliuonos seniūnija Piliuonos apylinkė
Rokai Rokų seniūnija Rokų apylinkė
Samylai Samilų seniūnija Samylų apylinkė
Šilėnai Šilėnų seniūnija Šilėnų apylinkė
Šlienava Šlienavos seniūnija Šlienavos apylinkė
Vainatrakis Vainatrakio seniūnija Vainatrakio apylinkė
Viršužiglis Viršužiglio seniūnija Viršužiglio apylinkė
Iš viso: 11 seniūnijų 11 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[10]

  • Arlaviškiai
  • Armališkiai
  • Dubrava
  • Gervėnupis (Zigmantavas)
  • Guogai
  • Kampiškis, bažnytkaimis
  • Laumėnai
  • Leonavas
  • Mozūrai
  • Murinka
  • Naujieji Dvareliškiai
  • Padvarėliai
  • Pakalniškiai
  • Patamulšėlis
  • Pavytė
  • Piliuona
  • Ragaliai
  • Rokai
  • Samylai
  • Senieji Dvareliškiai
  • Šilėnai
  • Šilenava
  • Tursonas
  • Užupiai
  • Vainatrakis
  • Vičius
  • Viršužeglis
  • Žiegždriai

Dvarai:

  • Armališkiai
  • Babykiai
  • Dubrava
  • Dvareliškiai
  • Kampiškis
  • Pajėsis
  • Prendzelevas
  • Raželiai
  • Samylai
  • Tursonas
  • Vaišvidavas (seniau Pakalniškiai)
  • Žiegždriai

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1888 m.:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1881 Tursonas Antanas Garmus, gydytojas, išeivijos veikėjas 1955
1888 Senieji Dvareliškiai Pranas Lavinskas, išeivijos veikėjas 1976
1893 Dobilė Kazimieras Stasiulevičius, muzikas 1985
1904 Kampiškės Jonas Aistis-Aleksandravičius, poetas 1973
1924 Piliuona Kazimiera Galaunienė, muziejininkė, meno istorikė
1947 Vingytė Romualdas Apanavičius, etnomuzikologas

Šaltiniai redaguoti

  1. Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr. 228, str. 359.
  2. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 576 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 40
  10. Aukštosios Panemunės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 243 psl.