Aukštosios Panemunės valsčius
| Aukštosios Panemunės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1868 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Aukštoji Panemunė |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Marijampolės apskritis (1868–1915) |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1920–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1950) |
Aukštosios Panemunės valsčius (arba tiesiog Panemunės valsčius; 1868–1895 m. Panemunės-Pažaislio valsčius, rus. гмина Понѣмонь, lenk. gmina Poniemoń, gmina Poniemoń-Pożajście) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Aukštoji Panemunė.
IstorijaKeisti
Panemunės valsčius įkurtas XIX a. 1868 m. vasario 20 d. sujungtas su Pažaislio valsčiumi ir pavadintas Panemunės-Pažaislio valsčiumi.[1] 1870 m. rugpjūčio 28 d. prie valsčiaus prijungta Panemunė, netekusi miesto teisių.[2] 1895 m. valsčiui sugrąžintas Panemunės pavadinimas.
1923 m. buvo 1253 ūkiai (be Kauno zonai priskirtų Aukštosios Panemunės, Panemunės, Plikakalnio ir Vičiūnų – 1018 ūkių). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (11 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[3] | 178 | 6630 | 1233 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
166 | 11 apylinkių [4] | |||
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Armališkės | Armališkių apylinkė |
| Kampiškės | Kampiškių apylinkė |
| Pakalniškiai | Pakalniškių apylinkė |
| Patamulšėlis | Patamulšėlio apylinkė |
| Piliuona | Piliuonos apylinkė |
| Rokai | Rokų apylinkė |
| Samylai | Samylų apylinkė |
| Šilėnai | Šilėnų apylinkė |
| Šlienava | Šlienavos apylinkė |
| Vainatrakis | Vainatrakio apylinkė |
| Viršužiglis | Viršužiglio apylinkė |
| Iš viso: | 11 apylinkių |
GyvenvietėsKeisti
1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[6]
- Arlaviškiai
- Armališkiai
- Dubrava
- Gervėnupis (Zigmantavas)
- Guogai
- Kampiškis, bažnytkaimis
- Laumėnai
- Leonavas
- Mozūrai
- Murinka
- Naujieji Dvareliškiai
- Padvarėliai
- Pakalniškiai
- Patamulšėlis
- Pavytė
- Piliuona
- Ragaliai
- Rokai
- Samylai
- Senieji Dvareliškiai
- Šilėnai
- Šilenava
- Tursonas
- Užupiai
- Vainatrakis
- Vičius
- Viršužeglis
- Žiegždriai
Dvarai:
- Armališkiai
- Babykiai
- Dubrava
- Dvareliškiai
- Kampiškis
- Pajėsis
- Prendzelevas
- Raželiai
- Samylai
- Tursonas
- Vaišvidavas (seniau Pakalniškiai)
- Žiegždriai
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1881 | Tursonas | Antanas Garmus, gydytojas, išeivijos veikėjas | 1955 |
| 1888 | Senieji Dvareliškiai | Pranas Lavinskas, išeivijos veikėjas | 1976 |
| 1893 | Dobilė | Kazimieras Stasiulevičius, muzikas | 1985 |
| 1904 | Kampiškės | Jonas Aistis-Aleksandravičius, poetas | 1973 |
| 1924 | Piliuona | Kazimiera Galaunienė, muziejininkė, meno istorikė | |
| 1947 | Vingytė | Romualdas Apanavičius, etnomuzikologas | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr. 228, str. 359.
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 40
- ↑ Aukštosios Panemunės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 243 psl.