Liudvinavo valsčius

Liudvinavo valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Liudvinavas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Marijampolės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Marijampolės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1944–1950)

Liudvinavo valsčius (rus. гмина Людвиново, lenk. gmina Ludwinów) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Liudvinavas.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XVIII a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungtas Liudvinavas, netekęs miesto teisių, o keli kaimai perduoti Jonų valsčiui, Raudenio valsčiui ir Krosnos valsčiui.[1] Valsčius gyvavo ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 91 3546 682
1949-01-01
(išsamiau)
239 10 apylinkių [3]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Ąžuolynas Ąžuolyno apylinkė
Bevardiškiai Bevardiškių apylinkė
Gulbiniškiai Gulbiniškių apylinkė
Kūlokai Kūlokų apylinkė
Liudvinavas Liudvinavo apylinkė
Padovinys Padovinio apylinkė
Pasūduonė Pasūduonės apylinkė
Šilavotas Šilavoto apylinkė
Varnupiai Varnupių apylinkė
Želsva Želsvos apylinkė
Iš viso: 10 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1923 m. valsčiuje buvo:[5]

  • Armoniškiai, k.
  • Aštruliai, k.
  • Avikilai, k.
  • Balaikai, k.
  • Baraginė, vs.
  • Bukta, k.
  • Būriškiai, k.
  • Dalginė, k.
  • Karalenkė, k.
  • Kievinė, k.
  • Kirkiliavas, k.
  • Kūlokai, k.
  • Liucinavas, k.
  • Liudvinavas, k.
  • Liudvinavas, mstl.
  • Paežerėliai, k.
  • Pabuktė, k.
  • Pasūduonė, k.
  • Prodobolė, k.
  • Rėderiškiai, k.
  • Starabūdiškiai, vs.
  • Stebuliškės, k.
  • Šilavotas, k.
  • Šimuliai, k.
  • Tarašiškiai, k.
  • Triobiškiai, k.
  • Turgalaukis, k.
  • Ūdrupis, k.
  • Ungurinė, k.
  • Žaidogala, k.
  • Želsva, k.

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 3546 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1806 ar 1808 Kievinė Antanas Tomas Bukota, filosofas, istorikas 1876
1865 Stebuliškės Petras Matulaitis, gydytojas 1900
1875 Armoniškiai Jurgis Kubilius, karininkas 1961
1905 Kūlokai Kazys Boruta, rašytojas 1965
1914 Padovinys Juozas Vincentas Danys, inžinierius 2005
1914 Zviniškiai Jonas Kabelka, kalbininkas 1986
1915 Kūlokai Jonas Boruta, inžinierius, rezistentas 1996
1917 Plyniai Petras Brizgys, chemikas
1919 Avikilai Vytautas Kazlauskas, kunigas 2008
1930 Kumetiškiai Rūta Jokubonienė, dailininkė tekstilininkė
1930 Ūdrupis Vytautas Blūšius, dirigentas, kompozitorius 2019
1932 Liūliškis Vitas Labutis, kalbininkas
1946 Liucinavas Vytautas Barzdaitis, inžinierius

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76
  5. Liudvinavo valsčius. Aruodai.lt (tikrinta 2022-08-17).