Pilviškių valsčius
54°43′š. pl. 23°13′r. ilg. / 54.72°š. pl. 23.22°r. ilg.
Pilviškių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Pilviškiai |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Marijampolės apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Vilkaviškio apskritis (1918–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1950) |
Pilviškių valsčius (rus. гмина Пильвишки, lenk. gmina Pilwiszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Pilviškiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Pilviškių seniūnija.
Istorija
redaguotiValsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti Pilviškiai, netekę miesto teisių, ir keli kaimai iš Antanavo valsčiaus.[1] Pilviškių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kazlų Rūdos rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[2] | 6835 | ||||
1923 m.[3] | 52 | 4582 | 681 | 43 | |
1932 m. | 46 | 4216 | 10 seniūnijos [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
150 | 9 apylinkės [5] |
Vadovai
redaguoti- Jonas Šopys, 1932 m.[6]
- Juozas Rimša, nuo 1940 m.
Suskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Aržuolupis | Ąžuolupio seniūnija | - |
Bagotoji | Bagotosios seniūnija | Bagotosios apylinkė |
Būdviečiai | - | Būdviečių-Gudelių apylinkė |
Jurkšai I | Jurkšų seniūnija | - |
Kermušis | Kermušio seniūnija | - |
Opšrūtai | - | Opšrūtų apylinkė |
Oželiai | - | Oželių apylinkė |
Paežeriai | - | Paežerių apylinkė |
Parausiai | - | Parausių apylinkė |
Pilviškiai | Pilviškių miestelio I rajono seniūnija, Pilviškių miestelio II rajono seniūnija, Pilviškių miestelio III rajono seniūnija |
Pilviškių I apylinkė, Pilviškių II apylinkė |
Šiaudiniškė | Šiaudiniškės seniūnija | - |
Užuoganai | Užuoganų apylinkė | |
Varakiškė | Varakiškės seniūnija | - |
Višakiškė | Višakiškės seniūnija | - |
Iš viso: | 10 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguotiPagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Pilviškių valsčiuje buvo 43 gyvenvietės:
- Antanavos kaimas 28 ūkiai – 154 gyventojai
- Aržuolupio kaimas 1 – 8
- Audeiškių kaimas 3-20
- Aukštiškės (Aukšilio) kaimas 2-14
- Bagotosios (Bagotšilio) kaimas 61-292
- Bartninkų kaimas 27-163
- Berštupio kaimas 4-27
- Beržnovenos (Dambrauskų) kaimas 6-31
- Beržnovenos (Čepaičio) kaimas 6-38
- Budviečio kaimas 6-38
- Gabriškių kaimas 5-30
- Geruliškių kaimas 8-62
- Iždagos Mažosios kaimas 1-12
- Iždagos Aukštosios kaimas 4-19
- Juozūniškių (Kaženio) kaimas 8-47
- Juozūniškių (Justitutskio) kaimas 3-18
- Juozūniškių palivarkas 1-18
- Jurkšų kaimas 25-199
- Kalvos kaimas 9-49
- Karklyniškių kaimas 16-86
- Kermušio kaimas 2-17
- Kirsnokiškių (Buizynės)kaimas 11-53
- Kriauniškių kaimas 11-59
- Kučiškių kaimas 3-14
- Linksmakalnio kaimas 2-13
- Meištiškių kaimas 12-73
- Paprūdžių kaimas 13-78
- Pilviškių miestelis 300–2358
- Pinciškių kaimas 4-24
- Potašiškių kaimas 3-23
- Stepkiškių kaimas 2-18
- Steiniškių kaimas 7-44
- Šatmušio kaimas 14-71
- Šaudynės kaimas 6-39
- Šaudadūšės kaimas 2-15
- Šliurpkiškių kaimas 5-40
- Timciniškių kaimas 5-26
- Ubagnavėnos kaimas 5-23
- Ušpilvių kaimas 9-45
- Ušprūdžių kaimas 2-16
- Vaitų kaimas 13-77
- Varakiškių kaimas 10-54
- Visakiškių kaimas 16-77
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 4582 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1862 | Penkvalakiai | Juozas Kaukas, draudžiamos spaudos platintojas | 1895 |
1897 | Paršeliai | Vladas Čekauskas, karininkas | 1943 |
1899 | Gudeliai | Mykolas Mačiukas, karininkas | 1950 |
1938 | Geruliškė | Jonas Klimavičius, kalbininkas | |
1942 | Berštupis | Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas | 2022 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 786 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 184
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 467–468 pusl.