Pilviškių valsčius
Koordinatės: 54°43′š. pl. 23°13′r. ilg. / 54.72°š. pl. 23.22°r. ilg.
| Pilviškių valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Pilviškiai | |
| 1867–1915 m. | Marijampolės apskritis | |
| 1918–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
Pilviškių valsčius (rus. гмина Пильвишки; lenk. gmina Pilwiszki) – buvęs valsčius Lietuvos pietvakariuose. Centras – Pilviškiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Pilviškių seniūnija.
IstorijaKeisti
Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Marijampolės apskričiai. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti Pilviškiai, netekę miesto teisių, ir keli kaimai iš Antanavo valsčiaus.[1]
Pilviškių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kazlų Rūdos rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[2] | 52 | 4582 | 681 | 43 | |
| 1949[3] (išsamiau) |
150 | 9 apylinkės | |||
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 4 582 žmonės:[4]
VadovaiKeisti
- Juozas Rimša, viršaitis nuo 1940 m.
Apylinkės 1949 m.Keisti
GyvenvietėsKeisti
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Pilviškių valsčiuje buvo 43 gyvenvietės:
- Antanavos kaimas 28 ūkiai – 154 gyventojai
- Aržuolupio kaimas 1 – 8
- Audeiškių kaimas 3-20
- Aukštiškės (Aukšilio) kaimas 2-14
- Bagotosios (Bagotšilio) kaimas 61-292
- Bartninkų kaimas 27-163
- Berštupio kaimas 4-27
- Beržnovenos (Dambrauskų) kaimas 6-31
- Beržnovenos (Čepaičio) kaimas 6-38
- Budviečio kaimas 6-38
- Gabriškių kaimas 5-30
- Geruliškių kaimas 8-62
- Iždagos Mažosios kaimas 1-12
- Iždagos Aukštosios kaimas 4-19
- Juozūniškių (Kaženio) kaimas 8-47
- Juozūniškių (Justitutskio) kaimas 3-18
- Juozūniškių palivarkas 1-18
- Jurkšų kaimas 25-199
- Kalvos kaimas 9-49
- Karklyniškių kaimas 16-86
- Kermušio kaimas 2-17
- Kirsnokiškių (Buizynės)kaimas 11-53
- Kriauniškių kaimas 11-59
- Kučiškių kaimas 3-14
- Linksmakalnio kaimas 2-13
- Meištiškių kaimas 12-73
- Paprūdžių kaimas 13-78
- Pilviškių miestelis 300–2358
- Pinciškių kaimas 4-24
- Potašiškių kaimas 3-23
- Stepkiškių kaimas 2-18
- Steiniškių kaimas 7-44
- Šatmušio kaimas 14-71
- Šaudynės kaimas 6-39
- Šaudadūšės kaimas 2-15
- Šliurpkiškių kaimas 5-40
- Timciniškių kaimas 5-26
- Ubagnavėnos kaimas 5-23
- Ušpilvių kaimas 9-45
- Ušprūdžių kaimas 2-16
- Vaitų kaimas 13-77
- Varakiškių kaimas 10-54
- Visakiškių kaimas 16-77
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1862 | Penkvalakiai | Juozas Kaukas, draudžiamos spaudos platintojas | 1895 |
| 1897 | Paršeliai | Vladas Čekauskas, karininkas | 1943 |
| 1899 | Gudeliai | Mykolas Mačiukas, karininkas | 1950 |
| 1938 | Geruliškė | Jonas Klimavičius, kalbininkas | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys
- Aprašymas apie valsčių Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI (Malczyce – Netreba) z 1885 m. (lenk.)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 467–468 pusl.