Marijampolės valsčius

54°33′š. pl. 23°21′r. ilg. / 54.55°š. pl. 23.35°r. ilg. / 54.55; 23.35

Marijampolės valsčius
Laikotarpis: 19191950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Marijampolė
Lietuva Lietuva
Marijampolės apskritis (1919, 1931–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Marijampolės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1944–1950)

Marijampolės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Marijampolė. Išlikęs valsčiaus savivaldybės pastatas – mūrinis namas Kudirkos g. 51, pastatytas 1933 m. (projekto autorius – Juozas Dragašius), paveldo objektas.[1]

Istorija

redaguoti

Marijampolės valsčius sudarytas 1931 m. sausio 1 d. iš Šunskų valsčiaus ir didžiosios dalies Kvietiškio valsčiaus, taip pat kai kurių Padovinio valsčiaus, Keturvalakių valsčiaus, Paežerių valsčiaus, Igliškėlių valsčiaus ir Liudvinavo valsčiaus kaimų.[2] Tai buvo didžiausias apskrities valsčius. 1947 m. dalis jo teritorijos perduota naujam Šunskų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1932 m. 203 8856 23 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)
139 11 apylinkių [4]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Adomiškės Adomiškių seniūnija Adomiškių apylinkė
Balsupiai Balsupių seniūnija Balsupių apylinkė
Baraginė Baraginės seniūnija Baraginės apylinkė
Degučiai Degučių seniūnija -
Kumelionys Kumelionių seniūnija Kumelionių apylinkė
Liepynai Liepynų seniūnija Liepynų apylinkė
Lūginė Lūginės seniūnija -
Marčiukinis Marčiukinio seniūnija -
Meškučiai Meškučių seniūnija Meškučių apylinkė
Mokolai Mokolų seniūnija Mokolų apylinkė
Nartas Narto seniūnija Narto apylinkė
Netičkampis Netičkampio seniūnija Netičkampio apylinkė
Ožkasviliai Oškasvilių seniūnija Ožkasvilių apylinkė
Pabaigai Pabaigų seniūnija -
Patašinė Patašinės seniūnija -
Puskelniai Puskelnių seniūnija -
Rudžiai Rūdžių seniūnija -
Skaisčiūnai Skaisčiūnų seniūnija -
Skardupiai Skardupių seniūnija -
Šunskai Šunskų seniūnija -
Trakiškiai Trakiškių seniūnija Trakiškių apylinkė
Tursučiai Tursučių seniūnija -
Uosupis Uosupio seniūnija -
Iš viso: 23 seniūnijos 11 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1864 Netičkampis Juozas Matulaitis, knygnešys 1946
1903 Trakiškiai Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, pedagogas, rezistentas 1974
1904 Degučiai Kazys Katilius, gydytojas 1976
1906 Meškučiai Stasys Barzdukas, išeivijos veikėjas 1981
1910 Igliauka Viktoras Katilius, rašytojas, vertėjas 1993
1916 Igliauka Juzefa Katiliūtė, tapytoja 2009
1918 Balsupiai Pranas Brazys, vyskupas 1967
1925 Puskelniai Vytautas Lelešius, veterinaras
1931 Degučiai Sigitas Juozas Katilius, architektas
1939 Liepynai Vladas Baltuškevičius, poetas, vertėjas 2022
1940 Tarpučiai Juozapas Romualdas Bagušauskas, istorikas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Marijampolės valsčiaus savivaldybės pastatas. Noriuzinoti.lt (tikrinta 2023-05-24).
  2. Marijampolės valsčius. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 167 psl.
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 609 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 616–617 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76