Ernstas Vilhelmas Berbomas
| Ernstas Vilhelmas Berbomas vok. Wilhelm Ernst Beerbohm | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1786 m. kovo 11 d. Smeltė, Prūsijos karalystė |
| Mirė | 1865 m. vasario 20 d. (78 metai) Muižė, Prūsijos karalystė |
| Palaidotas (-a) | Muižės kapinės, dab. Šilutės raj. |
| Sutuoktinis (-ė) | Emilie Beerbohm (gim. Mac Lean) |
| Veikla | karališkasis žvejybos inspektorius, Memelio burmistras, kraštotyrininkas, etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas |
Ernstas Vilhelmas Berbomas (Wilhelm Ernst Beerbohm, 1786 m. kovo 11 d. Bernsteinbruche, dab. Klaipėdos dalis – 1865 m. vasario 20 d. Muižėje (arba Peilėje), Šilutės r.,) – karališkasis žvejybos inspektorius Muižėje, Memelio burmistras (1836 m.), etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas.
Vidurinį mokslą ėjo Karaliaučiuje, vėliau dirbo savo tėvo (pirklio) įmonėje. Darbo reikalais važinėjo į Daniją, Švediją, Norvegiją. 1814 m. Klaipėdoje pradėjo savarankišką komercinę veiklą. Buvo išrinktas į Klaipėdos miesto seniūnų kolegiją. Atsisakęs sėkmingos prekybos, 1821 m. įsikūrė iš uošvės pirktame Muižės (Šilutės aps.) dvare (vok. Feilenhof), kurį imta vadinti Mažąja Italija, nes Berbomas sutvarkė sodybą, užveisė labai gražų parką ir sodą. Klaipėdos tarybai pasiūlius, 1835–40 m. buvo išrinktas miesto burmistru. 1840 m. atsisakė tarnybos ir vėl grįžo į Muižę. 1841–43 m. buvo Kuršių marių ir visų jų intakų žvejybos inspektoriumi.
Vokiškai išspausdino etnografinių straipsnių, eilių apie smėlio užpustytus Karvaičius. Šeimyninėje kronikoje "Kai kurios žinios apie Jociškius, jų ankstesnius savininkus bei palikuonis" pateikia informacijos apie Kuršių nerijos istoriją, žymesniąsias šeimas. Paskelbė kartu su originalais į vokiečių kalbą išverstų lietuvių liaudies dainų, paliko jų užrašymų, kurių yra siuntęs Liudvikui Rėzai. Kristijono Milkaus žodyno papildymų teikė F. Neselmannui, A. Šleicheriui.
Mokėjo vokiečių, lietuvių, prancūzų, švedų, anglų kalbas.
1814 m. rupgjūčio 1 d. Dancige vedė Emiliją Mac Lean (gim. 1791 m. liepos 10 d.), su kuria po 50-ies metų atšventė auksines vestuves. Jiems gimė du vaikai - Wilhelm (1815-1880) ir Marie Emilie (1822-1873)[1]. Po vyro mirties Emilija pragyveno tik 10 mėnesių.
E. V. Berbomo vardu pavadinta gatvė Klaipėdoje.[2]. Ankstesnis gatvės pavadinimas - Įgulos.
Nuorodos redaguoti
- Lietuvių literatūros enciklopedija Archyvuota kopija 2007-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- Literatūra apie E. V. Berbomą ir ikonografija M. Mažvydo bibliotekoje Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- E. V. Berbomas apie Kuršių neriją Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- E. V .Berbomas straipsnyje apie žymiuosius Klaipėdos krašto žmones Archyvuota kopija 2006-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- E. V. Berbomo geneologija