Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys – moterų liga, šiuo metu pasaulyje antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi.

Per metus pasaulyje suserga apie 16, o miršta 9 iš 100 000 moterų. Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris.

Nors sveikatos profilaktikos programų įtaka gimdos kaklelio vėžio prevencijai didelė, net ir išsivysčiusiose šalyse nuo šios ligos kasdien miršta moterys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta po tris moteris kiekvieną dieną, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę.Lietuvoje, lyginant su visa Europa, sergamumas šia liga didžiausias.

Šis vėžys dažniausiai diagnozuojamas 35–44 m. amžiaus moterims, o mirčių daugiausia 55–64 m. amžiaus grupėje.

Tačiau iš esmės gimdos kaklelio vėžiu gali susirgti kiekviena, tiek jaunesnė, tiek vyresnio amžiaus moteris, net jei ji gyvena sveikai ir turi tik vieną partnerį.

Pagrindiniai simptomai – vaginalinis kraujavimas dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose, dėl to taikoma arba skatinama profilaktinių citologinių patikrinimų praktika, siekiant užtikti pakitusias ląsteles pirminėse, išgydomose ligos stadijose.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Apie 90 % atvejų prasideda nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, dėl ko dažnas seksualinių partnerių keitimas priskiriamas prie rizikos veiksnių. Organizmo imuninė sistema neretai atsikrato ŽPV, kitu atveju jis gali sukelti įvairias infekcijas, tarp jų ir intraepitelinę neoplaziją, kuri negydoma išsivysto į gimdos kaklelio vėžį. Kiti rizikos veiksniai – gausus rūkymas, nėštumas jauname amžiuje, trys ar daugiau nėštumų, susilpnėjusi imuninė sistema (vitamino A trūkumas).

Žmogaus papilomos viruso infekcija

Žmogaus papilomos virusai priklauso vienai labiausiai paplitusių virusų šeimų. Šis virusas tiesiogiai siejamas su gimdos kaklelio ir kitų lokalizacijų vėžiu, lyties organų karpų atsiradimu. Už sąsajos tarp viruso ir gimdos kaklelio atradimą vokiečių virusologas Haroldas zur Hausenas 2008-aisiais buvo apdovanotas Nobelio premija.

ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, kuris paveikia ir moteris, ir vyrus. Šiuo virusu moterys dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu, tačiau juo galima užsikrėsti ir bet kokio odos kontakto su kito žmogaus lyties organais metu. Šiuo virusu užsikrėsti gali bet kokio amžiaus moteris, rizikos grupei priklauso jaunos mergaitės ir moterys.

Simptomai

Pirminėse stadijose jokie simptomai paprastai nepasireiškia. Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmas lytinių santykių metu. Papildomai gali pasireikšti apetito praradimu, svorio mažėjimu, nuovargiu, dubens, nugaros, kojų skausmais ir kt. Vėlyvosiose stadijose gali vystytis metastazė.

Diagnostika

PAP testas. Atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Po to ląstelės ištiriamos laboratorijoje, siekiant patikrinti, ar nėra pakitusių ląstelių.

ŽPV DNR tyrimas. Atliekant ŽPV DNR testą tiriamos gimdos kaklelio ląstelės, ar jos neužsikrėtusios kuriuo nors iš ŽPV tipų, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį. Gavus teigiamus tepinėlių rezultatus gali būtu atliekami papildomi tyrimai, kurie leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę:

Kolposkopija – tai diagnostinė procedūra, kurios metu gydytojas gali patikrinti ir apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sienelę. Procedūros metu kolposkopu padidinami audiniai, dengiantys gimdos kaklelį ir makštį. Jei gydytojas pastebi kokių nors pakitimų, jis gali paimti biopsiją (audinio fragmentą) detalesniam ištyrimui.

Biopsija – tai procedūra, kurios metu paimami keli gimdos kaklelio audinio fragmentai, kurie yra siunčiami į laboratorija, kur gydytojai patologai ištiria audinio fragmentus ir nustato tikslia galutinę patologijos diagnozę. Gimdos kaklelio galutinis patologinis atsakymas yra svarbiausias tyrimas, kuris patvirtina ligos diagnozę ir nulemia paciento tolimesnį ištyrimą bei gydymo taktiką.

Profilaktika ir gydymas

Gydymas priklauso nuo navikinių ląstelių pakitimų. Laiku diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, jis gali būti išgydomas nepakenkiant vaisingumui. Jeigu liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai vėžys labai išplitęs, taikoma cheminė ir radioterapija, šios tikslas – sustabdyti ligos vystymąsi.

Moterys turėtų atlikti citologinius tyrimus kartą per metus – tai laiko tarpsnis, per kurį invazinis vėžys gali pasireikšti, bet yra galimybė ligą visiškai išgydyti.

2006 m. buvo patvirtintos pirmosios priešvėžinės vakcinos, apsaugančios nuo kai kurių ŽPV formų, Lietuvoje vakcinos galima gauti nuo 2006 m. lapkričio.

Citologinių tyrimų rezultatas

I grupė – ląstelės taisyklingos.

II grupė – ląstelių pakitimai liudija uždegimą.

III grupė – atsiranda vadinamosios displastinės ląstelės (tai dar nėra navikai, bet yra galimybė jiems susiformuoti).

IV grupė – atsiranda pavienės navikinės ląstelės.

V grupė – gausu navikinių ląstelių.

Nuorodos

• http://www.vlmedicina.lt/2013/11/vienos-zpv-vakcinos-dozes-gali-pakakti-gimdos-kaklelio-vezio-prevencijai/
• http://www.biofotonika.ff.vu.lt/onkonet/cancer/5.html
• http://www.ginekologas.lt/?ginekologas=onkocitologinis_ar_pap_tepinelis Archyvuota kopija 2008-04-13 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.spa.lt/7_gkaklelis.phtml Archyvuota kopija 2008-04-30 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

Vytautas Usonis (2010). Vakcinos ir skiepijimas. Homo Liber, Vilnius