Klišių–Tyrų miškai
55°35′ š. pl. 21°12′ r. ilg. / 55.583°š. pl. 21.200°r. ilg. Klišių-Tyrų miškai – miškai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.
Geografija redaguoti
Prasideda į vakarus nuo Priekulės ir tęsiasi abipus Klaipėdos kanalo iki Klaipėdos miesto ribos. Vakarinis pakraštys siekia Kuršių marias. Plotas 4490 ha, mišku apaugę 1130 ha. Susideda iš Kairinės, Klišių ir Tyrų miškų. 80 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Kretingos miškų urėdijai, Pamario girininkijai. Paviršius lygus. apie 1/3 masyvo užima Tyrų pelkė.
Masyve yra Kliošių kraštovaizdžio draustinis, vakariniame pakraštyje – Lužijos botaninis draustinis. Yra retų saugomų augalų ir gyvūnų, daugiausia vandens ir pelkių paukščių. Kliošių kraštovaizdžio draustinyje yra Tyrų pažintinis takas.[1]
Medynai redaguoti
Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, laikinai įmirkusios ir pelkinės tarpinio tipo. 65 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės,35 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. pušynų yra 48 %, beržynų 33 %, eglynų 7 %, juodalksnynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 47 %, bręstantys 17 %, brandūs 11 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0, 67, tūris 175 m³/ha. Kasmet priauga 3,2 m³/ha.
Istorija redaguoti
Tyruose durpės pradėtos eksploatuoti dar XIX a., yra daug senų karjerų. Sovietinės okupacijos metais dauguma miškų naudota karinėms reikmėms. Klišių-Tyrų miškuose prieglobstį rasdavo Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės ir Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai.[2] Miške iki pat šiol veikia Kairių poligonas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ [1]
- ↑ Algirdas Brukas. Klišių-Tyrų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 282 psl.