Kvietiniai

Kvietiniai
Kvietiniai2016.jpg
Kaimo gatvė
Kvietiniuherbas.png
Kvietiniai
Kvietiniai
Koordinatės 55°44′53″š. pl. 21°24′40″r. ilg. / 55.748°š. pl. 21.411°r. ilg. / 55.748; 21.411 (Kvietiniai)Koordinatės: 55°44′53″š. pl. 21°24′40″r. ilg. / 55.748°š. pl. 21.411°r. ilg. / 55.748; 21.411 (Kvietiniai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Dauparų-Kvietinių seniūnija
Gyventojų (2021) 511
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kvietìniai
Kilmininkas: Kvietìnių
Naudininkas: Kvietìniams
Galininkas: Kvietiniùs
Įnagininkas: Kvietìniais
Vietininkas: Kvietìniuose

Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio  216  GargždaiKretinga  ir Minijos upės. Kvietinių seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, mokykla-darželis, kultūros namai. Kultūros objektai:

GeografijaKeisti

 
Kasinėjimų vieta netoli Minijos

Kaimas išsidėstęs Minijos dešiniojo kranto aukštumoje, 0,65 km į šiaurę nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais, Smilgynais. Per Kvietinius teka Galupalis (Gargždupio dešinysis intakas), vakarine dalimi praeina kelias  216  GargždaiKretinga . Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai:

  • Daubalė – atsišakojantis kelias rytinėje kaimo dalyje, vedantis prie Minijos pro Šėmaičių sodybą. Kita atšaka vadinta Raguva.
  • Gurgždaubis – šaltiniuota, medžiais apaugusi dauba Minijos šlaite, žemiau Šėmaičių sodybos.
  • Kardinskiškė – žemė į pietus ir rytus nuo buvusio ūkio vaismedžių sodo, priklausiusi Kardinskiams.
  • Kilčiauskio/ Kilišauskio lanka – paupio pieva, šiaurės rytinėje-rytinėje kaimo dalyje, priklausiusi Kilčiauskiams.
  • Kuršupalis – upelis, Minijos dešinysis intakas, žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu, 55.7521694°š. pl. 21.431525°r. ilg.
  • Lankos galas – Minijos kilpa, ribojanti paupio pievą Kvietinių kaimo ribose.
  • Luko Jonio lanka – paupio pieva, esanti šiaurės rytinėje Kvietinių dalyje. Pietuose ribojosi su Kilčiausio lanka.
  • Paýžis – Minijos pakrantės vieta ties Gerdaujos įtekėjimu. Čia seniau buvo brasta ir vežimų kelias per upę.

IstorijaKeisti

Prie Minijos esantys pilkapiai liudija, kad kaimo žemėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio pr. m. e. 2015 m. tiesiant dujotiekį rasta ir akmens amžiaus gyvenvietė, virvelinės keramikos pavyzdžių, o tarp pilkapių – dvi urnos su kaulais, spėjamai bronzos amžiaus [3].

Kvietinių kaimas minimas 15351540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.[4]

1913 m. įkurta Kvietinių pradinė mokykla, 20032005 m. veikė darželis-mokykla, nuo 2005 m. – mokykla-darželis. 1971 m. įsteigta biblioteka, yra kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 19501992 m. – Gargždų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5]

2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1562 patvirtino Kvietinių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Gargždų valsčius Kretingos apskritis
19501954 m. Kvietinių apylinkės centras Klaipėdos rajonas
19541995 m. Gargždų apylinkė
1995 Dauparų-Kvietinių seniūnija Klaipėdos rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
83 353
(palivarke)
315 325 399
1985 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13]
493 492 495 541 511


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Šv. Florijono skulptūra
  3. „Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiai“ (lietuvių k.). Lzinios.lt. 2015-06-06. Suarchyvuotas originalas 2016-10-11. Nuoroda tikrinta 2016-07-08. 
  4. Kvietinių istorija. KvietiniuBendruomene.lt (tikrinta 2021-08-28).
  5. Kvietiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 381 psl.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kvietiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 461
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.