Kvietiniai
Kvietiniai | ||
---|---|---|
55°44′53″š. pl. 21°24′40″r. ilg. / 55.748°š. pl. 21.411°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | |
Gyventojų | 511 | |
Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio 216 Gargždai–Kretinga ir Minijos upės. Kvietinių seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, mokykla-darželis, kultūros namai. Kultūros objektai:
- Pilkapiai (I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė).
- Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Marų kapinaitėmis, Pilkapiais (XVI–XIX a.).
- Koplytstulpis su Šv. Florijono paminklu.
Geografija
redaguotiKaimas išsidėstęs Minijos dešiniojo kranto aukštumoje, 0,65 km į šiaurę nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais, Smilgynais. Per Kvietinius teka Galupalis (Gargždupio dešinysis intakas), vakarine dalimi praeina kelias 216 Gargždai–Kretinga . Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai:
- Daubalė – atsišakojantis kelias rytinėje kaimo dalyje, vedantis prie Minijos pro Šėmaičių sodybą. Kita atšaka vadinta Raguva.
- Gurgždaubis – šaltiniuota, medžiais apaugusi dauba Minijos šlaite, žemiau Šėmaičių sodybos.
- Kardinskiškė – žemė į pietus ir rytus nuo buvusio ūkio vaismedžių sodo, priklausiusi Kardinskiams.
- Kilčiauskio/ Kilišauskio lanka – paupio pieva, šiaurės rytinėje-rytinėje kaimo dalyje, priklausiusi Kilčiauskiams.
- Kuršupalis – upelis, Minijos dešinysis intakas, žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu, 55.7521694°š. pl. 21.431525°r. ilg.
- Lankos galas – Minijos kilpa, ribojanti paupio pievą Kvietinių kaimo ribose.
- Luko Jonio lanka – paupio pieva, esanti šiaurės rytinėje Kvietinių dalyje. Pietuose ribojosi su Kilčiausio lanka.
- Paýžis – Minijos pakrantės vieta ties Gerdaujos įtekėjimu. Čia seniau buvo brasta ir vežimų kelias per upę.
Istorija
redaguotiPrie Minijos esantys pilkapiai liudija, kad kaimo žemėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio pr. m. e. 2015 m. tiesiant dujotiekį rasta ir akmens amžiaus gyvenvietė, virvelinės keramikos pavyzdžių, o tarp pilkapių – dvi urnos su kaulais, spėjamai bronzos amžiaus [2].
Kvietinių kaimas minimas 1535–1540 m. įkurtos, 1590 m. po reformacijos atkurtos Gargždų katalikų bažnyčios fundacijos dokumentuose kaip karalienės Bonos, vėliau – karalienės Onos Jogailaitės-Batorienės Gargždų bažnyčiai skirtų žemių dalis.[3] XIX a. Kvietiniai buvo kaimas Telšių apskrities Gargždų valsčiuje.[4]
1913 m. įkurta Kvietinių pradinė mokykla, 2003–2005 m. veikė darželis-mokykla, nuo 2005 m. – mokykla-darželis. 1971 m. įsteigta biblioteka, yra kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 1950–1992 m. – Gargždų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5]
2013 m. patvirtintas Kvietinių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1915 m. | Gargždų valsčius | Telšių apskritis |
1919–1950 m. | Kretingos apskritis | |
1950–1954 m. | Kvietinių apylinkės centras | Klaipėdos rajonas |
1954–1995 m. | Gargždų apylinkė | |
1995– | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m. | ||||||
1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|
83 | 353 (palivarke) |
315 | 325 | 399 | ||
1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
493 | 492 | 495 | 541 | 511 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiai“. Lzinios.lt. 2015-06-06. Suarchyvuotas originalas 2016-10-11. Nuoroda tikrinta 2016-07-08.
- ↑ Kvietinių istorija. KvietiniuBendruomene.lt (tikrinta 2021-08-28).
- ↑ Kwieciany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 206 psl. (lenk.)
- ↑ Kvietiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 381 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kvietiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 461
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.