Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Kvietiniai
Kvietiniai2016.jpg
Kaimo gatvė
Kvietiniuherbas.png

Kvietiniai
Koordinatės 55°44′49″š. pl. 21°24′22″r. ilg. / 55.747°š. pl. 21.406°r. ilg. / 55.747; 21.406 (Kvietiniai)Koordinatės: 55°44′49″š. pl. 21°24′22″r. ilg. / 55.747°š. pl. 21.406°r. ilg. / 55.747; 21.406 (Kvietiniai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Dauparų-Kvietinių seniūnija
Gyventojų skaičius 541 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kvietìniai
Kilmininkas: Kvietìnių
Naudininkas: Kvietìniams
Galininkas: Kvietiniùs
Įnagininkas: Kvietìniais
Vietininkas: Kvietìniuose

Kvietiniai – kaimas šiaurinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į šiaurę nuo Gargždų, prie kelio  216  GargždaiKretinga  ir Minijos upės.

Kvietinių seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, mokykla-darželis.

GeografijaKeisti

Kaimas išsidėstęs Minijos dešiniojo kranto aukštumoje, 0,65 km į šiaurę nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Ribojasi su Gribžiniais, Antkalniu, Rudaičiais, Gerduvėnais, Saulažoliais, Smilgynais. Per Kvietinius teka Galupalis (Gargždupio dešinysis intakas), vakarine dalimi praeina kelias  216  GargždaiKretinga . Iš rytų prieina Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai:

  • Daubalė - atsišakojantis kelias rytinėje kaimo dalyje, vedantis prie Minijos pro Šėmaičių sodybą. Kita atšaka vadinta Raguva.
  • Gurgždaubis - šaltiniuota, medžiais apaugusi dauba Minijos šlaite, žemiau Šėmaičių sodybos.
  • Kardinskiškė - žemė į pietus ir rytus nuo buvusio ūkio vaismedžių sodo, priklausiusi Kardinskiams.
  • Kilčiauskio/ Kilišauskio lanka - paupio pieva, šiaurės rytinėje-rytinėje kaimo dalyje, priklausiusi Kilčiauskiams.
  • Kuršupalis - upelis, Minijos dešinysis intakas, žemėlapiuose vadinamas Kurtupaliu, 55.7521694°š. pl. 21.431525°r. ilg.
  • Lankos galas - Minijos kilpa, ribojanti paupio pievą Kvietinių kaimo ribose.
  • Luko Jonio lanka - paupio pieva, esanti šiaurės rytinėje Kvietinių dalyje. Pietuose ribojosi su Kilčiausio lanka.
  • Paýžis - Minijos pakrantės vieta ties Gerdaujos įtekėjimu. Čia seniau buvo brasta ir vežimų kelias per upę.

IstorijaKeisti

 
Kasinėjimų vieta netoli Minijos

Prie Minijos esantys pilkapiai liudija, kad kaimo žemėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio pr. m. e. 2015 m. tiesiant dujotiekį rasta ir akmens amžiaus gyvenvietė, virvelinės keramikos pavyzdžių, o tarp pilkapių – dvi urnos su kaulais, spėjamai bronzos amžiaus [2].

1913 m. įkurta pradinė mokykla, 20032005 m. veikė darželis-mokykla, nuo 2005 m. – mokykla-darželis. 1971 m. įsteigta biblioteka, yra kultūros namai, pirminės sveikatos priežiūros centras. 19501992 m. – Gargždų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[3]

2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1562[4] patvirtino Kvietinių herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Gargždų valsčius, Kretingos apskritis
19501995 m. Gargždų apylinkė, Klaipėdos rajonas
19952009 m. Dauparų-Kvietinių seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Kvietinių seniūnaitijos centras, Dauparų-Kvietinių seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
83 353
(palivarke)
315 325 399 493 492 495 541


Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiai“ (lietuvių k.). lzinios.lt. 2015-06-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-08. 
  3. Kvietiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 381 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=455813&p_tr2=2
  5. Kvietiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 461 psl.
  6. Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su Šv. Florijono skulptūra