Laistų piliakalnis

Laistų piliakalnis
LaistųPiliakalnis.JPG
Laistų piliakalnis iš vakarų

Laistų piliakalnis
Koordinatės
55°38′45.4″ š. pl. 21°13′03.5″ r. ilg. / 55.645944°š. pl. 21.217639°r. ilg. / 55.645944; 21.217639Koordinatės: 55°38′45.4″ š. pl. 21°13′03.5″ r. ilg. / 55.645944°š. pl. 21.217639°r. ilg. / 55.645944; 21.217639
Savivaldybė Klaipėdos rajonas
Seniūnija Priekulės seniūnija
Aukštis 10 m
Plotas 42x40
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas 1 tūkstantmetis I pusė-XIII a.
Žvalgytas 1982, 1984
Tirtas 1998 m.
Registro Nr. A398KP / 23767, 23768, 5174 / AR456

Laistų piliakalnis su gyvenviete, Liliškiai, Piliališkiai, Švedų pylimas, Pilies kalnas (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A398KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR456) – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laistų kaimo (Priekulės seniūnija). Stūkso 600 m į pietryčius nuo Žardės piliakalnio.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, Smeltalės kairiajame krante yra į pietus nuo kaimo. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 40–42 m skersmens. Ją iš šiaurės rytų ir vakarų lanku juosia 2,5 m (išorėje 5 m) aukščio ir 12 m pločio pylimas. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų.[1]

 
Vaizdas nuo piliakalnio į Draugystės geležinkelio stoties pusę

TyrimaiKeisti

1998 m. piliakalnį tyrė Povilas Tebelškis, pylime aptikti 5 sluoksniai. Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jo yra 0,6 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurią 1982 m. ir 1984 m. tyrė Vladas Žulkus, iki 0,9 m storio kultūriniame sluoksnyje, kuris datuojamas 1 tūkstantmečio iki m. e. antraja puse – XIII a., aptikta stulpaviečių, židinių, lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, sukamųjų girnų dalis, molinis verpstukas. Gyvenvietės šiaurinė pusė pirmojo tūkstantmečio viduryje buvo įtvirtinta 2 m aukščio ir 9 m pločio pylimu.

300 m į rytus nuo piliakalnio yra kapinynas. Jį 19021903 m. tyrinėjo Adalbertas Becenbergeris, 1984 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Algirdas Varnas. 1902–1903 buvo ištirta apie 160 sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis. Rasta II a. – III a. Romos ir IX a. – X a. arabų monetų, kuršiams būdingų ginklų, papuošalų, darbo įrankių. Kapinynas datuojamas III a.-XIII a. Dauguma radinių iki 1945 m. buvo Karaliaučiaus muziejuje „Prussia“.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Žardės piliakalnis 0,9 km
Purmalių piliakalnis 14 km
Eketės piliakalnis 17 km
Jakų piliakalnis 7 Km
Antkalnio piliakalnis 18 km
Gerduvėnų piliakalnis 17 km
 
     
     
     
Dovilų piliakalnis 7 km
Norgėlų piliakalnis 24 km
Ventės ragas 32 km
Sakūtėlių piliakalnis 20 km
Mockaičių piliakalnis 21 km
Skomantų piliakalnis 20 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 92 (358)
  2. Adolfas Tautavičius, Gintautas ZabielaLaistų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 440 psl.
  • Crome H. Karte und Verzeichnis der vor – und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. 1937. Heft 3, p. 125 (Nr. 25)
  • Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau, Berlin, 1908. p. 89-90.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 132
  • Tebelškis P. Piliakalnių tyrinėjimai Klaipėdos r. 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 127–131.
  • Žulkus V. Laistų gyvenvietės žvalgomieji kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 41–43.

NuorodosKeisti


 

Vikiteka