Šilalės rajono savivaldybė
 | |||||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apskritis | Tauragės apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai | Šilalė (6281 gyv.) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų (2020) | 21887 (39) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 24,1 žm./km² (40) | ||||||||||||||||||
| Plotas | 1188 km² (32) | ||||||||||||||||||
| Meras | Algirdas Meiženis (2019–) | ||||||||||||||||||
| Svetainė | silale.lt | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Šilalės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje. Centras – Šilalė.
Gamta ir geografijaKeisti
Didžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis (234 m). Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą (ten žemiausia rajono vieta, 43 m, Jūros slėnyje Tauragės raj. paribyje).
Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Aitra, bei kitos – Yžnė, Ašutis, Tenenys, Ašva. Telkšo 7 ežerai (didžiausias – Paršežeris), rajonui priklauso dalis Balskų tvenkinio, yra užtvankų ant Kisės, Lokystos, Geniutalio, Pienaujos, Ašučio, Yžnės, Pelos ir kt. Miškingumas – 23,5 %. Auga daugiausia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio–Didkiemio miškai, Tenenių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio ir Pagramančio regioninio parko dalis. Rajone stūkso 33 piliakalniai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,3 °C, liepos mėnesio +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 809–927 mm (Laukuva – drėgniausia šalies vieta). Vidutinė sniego danga būna 26 cm storio.[1]
Akmenos rėva
Kraštovaizdis žvelgiant nuo Bilionių piliakalnio
IstorijaKeisti
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Tauragės apskrities 18 apylinkių ir Rietavo apskrities 14 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1962 m. rajonui perduotos Plungės rajono 2 apylinkės, Skaudvilės rajono 3 apylinkės, Varnių rajono 5 apylinkės, o Šilalės rajono 1 apylinkė perduota Klaipėdos rajonui. 1966, 1968, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
1995 m. įsteigta Šilalės rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-436 buvo nuspręsta, kad 2009 m. sausio 1 d. įsteigiamos 63 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 (suskirstymas) |
783 | 32 apylinkės | ||
| 1954 (suskirstymas) |
16 apylinkių | |||
| 1959 (suskirstymas) (surašymas) |
805,95 | 38048 | 16 apylinkių |
|
| 1962 | 806 | 16 apylinkių |
| |
| 1963 (suskirstymas) |
11 apylinkių | |||
| 1967 | 1190 | 40200 | ||
| 1970 (surašymas) |
1200 | 37451 | 11 apylinkių |
|
| 1972 (suskirstymas) |
1189,61 | 11 apylinkių | ||
| 1976 (suskirstymas) |
1188 | 34700 | 11 apylinkių | |
| 1979 (surašymas) |
33486 | 10 apylinkių |
| |
| 1987 | 1188 | 32000 | 9 apylinkės |
|
| 1989 (surašymas) |
1188 | 31640 | 6 apylinkės |
|
| 2001 (surašymas) |
1188 | 31570 | 12 kaimo seniūnijų | |
GyventojaiKeisti
 | ||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 38 048 | 37 451 | 33 486 | 31 640 | 31 570 | ||
| 2007 m. | 2011 m.sur.[2] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 30 433 | 26 520 | 26 047 | 25 533 | 24 200 | ||
| ||||||
Urbanizacija:
- Miestuose – 5492 (20,71 %)
- Kaimuose – 21028 (79,29 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrų – 12752 (48,08 %)
- Moterų – 13768 (51,92 %)
Tautinė sudėtisKeisti
Pagal tikybąKeisti
- Romos katalikai – 91,8 %
- evangelikai liuteronai – 0,5 %
- stačiatikiai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 7,1 %
GyvenvietėsKeisti
Rajone yra:
- 1 miestas – Šilalė;
- 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai;
- 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2011 m.):
- Šilalė – 5492
- Kvėdarna – 1597
- Laukuva – 832
- Pajūris – 784
- Kaltinėnai – 728
- Pajūralis – 493
- Šiauduva – 376
- Upyna – 375
- Vingininkai – 357
- Naujasis Obelynas – 335
KultūraKeisti
Šilalės rajonas yra Žemaitijos krašto dalis, priklauso Pietų Žemaitijos paregioniui, varniškiams.
Partnerystės ryšiaiKeisti
Miestai, su kuriais Šilalės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
SusisiekimasKeisti
Geležinkelių nėra, keliai jungia Šilalę su Plunge per Rietavą, Telšiais per Laukuvą ir Varnius, bei Taurage – apskrities centru per Pagramantį. Beveik per vidurį Šilalės rajoną kerta A1 magistralė, jungianti Kauną su Klaipėda, iki jos netoli iš daugumos rajono vietų.
SavivaldaKeisti
Atstovaujamoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės administracija.
SeniūnijosKeisti
Rajonui priskirtos 14 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Bijotų seniūnija (Bijotai)
- Bilionių seniūnija (Bilionys)
- Didkiemio seniūnija (Didkiemis)
- Kaltinėnų seniūnija (Kaltinėnai)
- Kvėdarnos seniūnija (Kvėdarna)
- Laukuvos seniūnija (Laukuva)
- Pajūrio seniūnija (Pajūris)
- Palentinio seniūnija (Palentinis)
- Šilalės kaimiškoji seniūnija (Šilalė)
- Šilalės miesto seniūnija (Šilalė)
- Tenenių seniūnija (Teneniai)
- Traksėdžio seniūnija (Šilalė)
- Upynos seniūnija (Upyna)
- Žadeikių seniūnija (Žadeikiai)
Švietimas ir ugdymasKeisti
Šilalės rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla
- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija
- Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija
- Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
- Obelyno pagrindinė mokykla
- Padievyčio pagrindinė mokykla
- Pajūralio pagrindinė mokykla
- Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
- Pajūrio žemės ūkio mokykla
- Požerės pagrindinė mokykla
- Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
- Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla
- Šilalės suaugusiųjų mokykla
- Tenenių pagrindinė mokykla
- Upynos vidurinė mokykla
- Žadeikių pagrindinė mokykla
- Žvingių pagrindinė mokykla
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 191 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
LiteratūraKeisti
- Erškėčių keliu. – Kaunas: Aušra, 1996–2009. – 2 d.
- D. 2: atsiminimai, pasakojimai, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose: knygą skiriame Lietuvos tūkstantmečiui / LPKTS Šilalės filialo taryba (sud. Teresė Rubšytė-Ūksienė, Loreta Kalnikaitė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 427 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-587-9
- Šilalės rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 57 p. – ISBN 9955-588-56-X
- Einantį kelias pasitinka: Šilalės rajono moksleivių kūryba. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-98-9
- Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai (sud. Klemensas Lovčikas, Vaidilutė Jončaitė-Lovčikienė, Soneta Būdvytienė). – (Šilalės kraštas; T. 9). – Klaipėda: Druka, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-003-0
- Lietuvos dvarų sodybos: atlasas: Šilalės rajono savivaldybė (sud. Rasa Butvilaitė, Kazys Misius). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 300 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-006-6
- Atskambėjo aidas: Šilalės krašto dainos: natos / Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (sud. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis). – Klaipėda-Šilalė: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 148 p. – ISBN 978-9986-31-300-7
NuorodosKeisti
- Savivaldybės svetainė
- Šilalės turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Rajono žemėlapis Archyvuota kopija 2007-01-17 iš Wayback Machine projekto.