Judrėnai
- Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
| Judrėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Judrėnai |
||
| Koordinatės | 55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg.Koordinatės: 55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Judrėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 388 | |
 Vikiteka |
Judrėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Judrany | |
Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1780 m.), veikia Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, paštas (LT-96032), biblioteka, girininkija. Stūkso miestelio 450 metų jubiliejaus akmuo, pastatytas 2011 m., stovi kryžius nukankintiems Lietuvos partizanams ir kaliniams atminti, pastatytas 2001 m.
GeografijaKeisti
Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.
EtimologijaKeisti
Judrėnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Graumenos intako Judrės vardo.[2][3]
IstorijaKeisti
Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.
XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. [4]
1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka.
2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtintas Judrėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Seniūnijos centras | ? |
| –1950 m. | Kvėdarnos valsčius | Rietavo apskritis |
| 1950–1962 m. | Judrėnų apylinkės centras | Šilalės rajonas |
| 1962–1986 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1986–1995 m. | Endriejavo apylinkė | |
| 1995– | Judrėnų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.
 | ||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 173 | 140 | 195 | 300 | 514 | 567 | 549 | ||
| 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | - | ||
| 533 | 531 | 468 | 388 | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Judrėnuose gimė:
- Vladas Daukša (1882–1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
- Jonas Bucevičius (1883–1967), advokatas, politikas
- Napoleonas Bernotas (1914–1959), aktorius, režisierius
- Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas
Judrėnuose gyvena:
- Irena Viliūtė (g. 1944), tautodailininkė
Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 42
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 138-139
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
NuorodosKeisti
- Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
- Judrany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 619 psl. (lenk.)
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
RIETAVAS – 20 km Žadvainai – 10 km |
| |||||||||
| VEIVIRŽĖNAI – 15 km GARGŽDAI – 36 km |
|
||||||||||
| ŠVĖKŠNA - 16 km | STEMPLĖS - 16 km | PAJŪRALIS – 11 km | |||||||||
