Judrėnai

Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).

Judrėnai

Koordinatės

55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg.Koordinatės: 55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Judrėnų seniūnija

Gyventojų skaičius

468 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

JudrėnaiVikiteka

Istoriniai pavadinimai

lenk. Judrany

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Judrė́nai
Kilmininkas:	Judrė́nų
Naudininkas:	Judrė́nams
Galininkas:	Judrė́nus
Įnagininkas:	Judrė́nais
Vietininkas:	Judrė́nuose

Judrėnai (žem. Jodrienā) – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).

GeografijaKeisti

Bendruomenės namai

Judrėnų centras

Judrėnų įkūrimo akmuo „450 metų“ (2011)

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

RIETAVAS – 20 km
Žadvainai – 10 km

VEIVIRŽĖNAI – 15 km
GARGŽDAI – 36 km

ŠVĖKŠNA - 16 km

STEMPLĖS - 16 km

PAJŪRALIS – 11 km

IstorijaKeisti

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. ^[2]

1950–1992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,^[3] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Seniūnijos centras
1950–1995 m.	Judrėnų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Judrėnų seniūnijos centras

GyventojaiKeisti

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.^[4]

1923 m.^sur.^[5]

1959 m.^sur.^[6]

1970 m.^sur.^[7]

1977 m.^[8]

1979 m.^sur.^[9]

1985 m.^[10]

1989 m.^sur.^[11]

2001 m.^sur.^[12]

2011 m.^sur.^[13]

173

140

195

300

514

567

549

533

531

468

Žymūs žmonėsKeisti

Judrėnuose gimė:

Vladas Daukša (1882-1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
Jonas Bucevičius (1883-1967), advokatas, politikas
Napoleonas Bernotas (1914-1959), aktorius, režisierius
Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas

Judrėnuose gyvena:

Irena Viliūtė (g. 1944), tautodailininkė

Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
↑ Judrėnų biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
Judrany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 619 (lenk.)

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

[1] Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)

[2] Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.

[3] Judrėnų biblioteka^{[neveikianti nuoroda]}

[4] Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-6] Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-8] Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-10] Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.

[11] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[12] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]