Judrėnai

Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).

Judrėnai

Koordinatės

55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg.Koordinatės: 55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Seniūnija

Judrėnų seniūnija

Gyventojų skaičius

468 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Judrė́nai
Kilmininkas:	Judrė́nų
Naudininkas:	Judrė́nams
Galininkas:	Judrė́nus
Įnagininkas:	Judrė́nais
Vietininkas:	Judrė́nuose

lenk. Judrany

Judrėnai (žem. Jodrienā) – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).

Turinys

GeografijaKeisti

Miestelio centre

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

RIETAVAS – 20 km
Žadvainai – 10 km

VEIVIRŽĖNAI – 15 km
GARGŽDAI – 36 km

ŠVĖKŠNA - 16 km

STEMPLĖS - 16 km

PAJŪRALIS – 11 km

IstorijaKeisti

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. ^[2]

1950–1992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,^[3] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Seniūnijos centras
1950–1995 m.	Judrėnų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Judrėnų seniūnijos centras

GyventojaiKeisti

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

1923 m.^sur.	1959 m.^sur.^[4]	1970 m.^sur.	1977 m.^[5]	1979 m.^sur.	1985 m.^[6]	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
140	195	300	514	567	549	531	468

Žymūs žmonėsKeisti

Judrėnuose gimė:

Vladas Daukša (1882-1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
Jonas Bucevičius (1883-1967), advokatas, politikas
Napoleonas Bernotas (1914-1959), aktorius, režisierius
Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas

Judrėnuose gyvena:

Irena Viliūtė (g. 1944), tautodailininkė

Judrėnų kapinėse palaidota lakūno S. Dariaus motina.

Judrėnų girininkija
Kapinės

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
↑ Judrėnų biblioteka
↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
↑ Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.

NuorodosKeisti

Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
Judrany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 619 (lenk.)

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Klaipėdos rajone

[1] Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)

[2] Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.

[3] Judrėnų biblioteka

[MLTE-4] Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.

[LTE-5] Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.

[TLE-6] Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]