Judrėnai
- Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Judrėnai |
||
| Koordinatės | 55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg.Koordinatės: 55°35′10″š. pl. 21°48′11″r. ilg. / 55.586°š. pl. 21.803°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Judrėnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 468 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
JudrėnaiVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Judrany | |
Judrėnai (žem. Jodrienā) – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-96032).
GeografijaKeisti
Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
RIETAVAS – 20 km Žadvainai – 10 km |
| |||||||||
| VEIVIRŽĖNAI – 15 km GARGŽDAI – 36 km |
|
||||||||||
| ŠVĖKŠNA - 16 km | STEMPLĖS - 16 km | PAJŪRALIS – 11 km | |||||||||
IstorijaKeisti
Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.
XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. 1906 m. įkurta parapija. 1908 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–2001 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2001 m. Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai. [2]
1950–1992 m. tarybinio ūkio centras, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka,[3] buitinio aptarnavimo paviljonas, kelios parduotuvės, valgykla, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė „Gersena“, dvi parduotuvės.
2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtino Judrėnų herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Seniūnijos centras |
| 1950–1995 m. | Judrėnų apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Judrėnų seniūnijos centras |
GyventojaiKeisti
1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.
 | |||||||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 173 | 140 | 195 | 300 | 514 | 567 | 549 | 533 | 531 | 468 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Judrėnuose gimė:
- Vladas Daukša (1882-1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
- Jonas Bucevičius (1883-1967), advokatas, politikas
- Napoleonas Bernotas (1914-1959), aktorius, režisierius
- Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas
Judrėnuose gyvena:
- Irena Viliūtė (g. 1944), tautodailininkė
Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
- ↑ Judrėnų biblioteka[neveikianti nuoroda]
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 138-139 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.
- Judrany Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 619 (lenk.)
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai