Budriai
{{#if:280px
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Budriai
Budriai
55°52′37″š. pl. 21°27′07″r. ilg. / 55.877°š. pl. 21.452°r. ilg. / 55.877; 21.452 (Budriai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2021) 140
Vikiteka Budriai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Budriaĩ
Kilmininkas: Budrių̃
Naudininkas: Budriáms
Galininkas: Budriùs
Įnagininkas: Budriaĩs
Vietininkas: Budriuosè

Budriai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietus nuo Kartenos, 13 km į rytus nuo Kretingos, prie kelio KartenaMikoliškiaiGargždai. Seniūnaitijos centras. Stovi Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, yra parapijos kapinės, Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo skyrius, biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas,[2] Budrių kaimo bendruomenė.

Kultūros paveldas:

Etimologija

redaguoti

Budriai – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Budrys daugiskaitos.

Istorija

redaguoti

Kaimas susiformavo XVI a. po valakų reformos. Priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, kurį Mykolas Sapiega 1634 m. dovanojo Kartenos klebonijai.[7] 1763 m. pastatyta koplyčia, tapusi Kartenos parapijos filijine bažnyčia.

1842 m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. 1846 m. kaime buvo 11 dūmų, o 1849 m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 baudžiauninkų. 1861 m. buvo 10 kiemų, veikė filijinė bažnyčia ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.[8] Baudžiavą panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui 1870 m. atlikinėjo atodirbio prievoles.

1861 m. įsteigta Kartenos valsčiaus Budrių seniūnija, jungusi Abakų, Šmilkščių kaimų bendruomenes ir dalį Kartenos miestelio. XIX a. II pusėje – 1922 m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių bažnytkaimis, kuriame 18961898 m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.

1903 m. pastatyta nauja Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Joje 19061911 m. dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje 1909 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. 1908 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

1922 m. Budriai išskirstyti į vienkieminius ūkius, kurių 1923 m. buvo 37.[9] 19191940 m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu 1932 m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju – Aleksas Slušnys.[10] Kaime veikė Budrių pradinė mokykla, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, 1928 m. atidaryta pašto agentūra, kurioje gyventojų patogumui apie 1936 m. įvestas pirmas telefonas, o 1938 m. telefoną įsivedė notaras Jonas KentraLukauskių (Budrių) dvarelio.

1926 m. įkurta Budrių parapija. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa, 1939 m. – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. 1928 m. įsteigtas šaulių būrys, kurio Garbės nariu buvo generolas Petras Šniukšta, gyvenęs Notiškės dvarelyje.

1945 m. apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys, kuris 1946 m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių klebonas Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.[11] 19481951 m. iš kaimo į Sibirą buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso – 16 žmonių).[12]

1949 m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros kolūkį. Pokario metais kaimas tapo Budrių apylinkės centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, Bumbulių, Kačaičių, Nausodžio ir Šmilkščių kaimai. 1952 m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į biblioteką,[13] 1965 m. – kultūros namai, veikė parduotuvė, aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę 1963 m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.

1992 m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),[14] veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki 2001 m.), pašto skyrius (iki 2010 m.)[15] 2006 m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,[16] mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros muziejus.[17]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos TSR
19411944 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas
19631977 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m. 1895 m. 1900 m. 1904 m. 1908 m. 1910 m.[18] 1913 m. 1923 m.sur.[19] 1959 m.sur.[20]
130 175 235 233 251 254 252 215 164
1970 m.sur.[21] 1979 m.sur.[22] 1984 m.[23] 1989 m.sur.[24] 2001 m.sur.[25] 2009 m. 2011 m.sur.[26] 2021 m.sur.[27] -
202 238 263 208 171 217 204 140 -

Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė
Gyveno
Kaime žuvo
Parapijos kapinėse palaidoti

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kretingos rajono kultūros centras: struktūra Archyvuota kopija 2011-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas
  4. Kultros vertybių registras: Vėliavos (2) su paveikslais, Kretingos r. sav., Budrių k. (Žalgirio sen.)
  5. Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai Archyvuota kopija 2010-01-11 iš Wayback Machine projekto.
  6. Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas
  7. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 373, 375
  8. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861. – T. 4. – C. 739
  9. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  10. Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
  11. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga). – 1966 m. liepos 28. – P. 3
  12. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – T. 1. – P. 435, 443–444, 452, 460
  13. Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos – 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka Archyvuota kopija 2008-01-18 iš Wayback Machine projekto.
  14. Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė
  15. Budriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 780 psl.
  16. Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas – žmonės // Pajūrio naujienos – 2006, gegužės 5[neveikianti nuoroda]
  17. Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos – 2006, gruodžio 19
  18. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  19. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  20. BudriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 273 psl.
  21. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  22. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  23. Budriai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 294
  24. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  25. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  26. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  27. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti