Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Budriai
Budriai baznycia 20101106 2.JPG
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Budriai
Koordinatės 55°52′30″š. pl. 21°27′11″r. ilg. / 55.875°š. pl. 21.453°r. ilg. / 55.875; 21.453 (Budriai)Koordinatės: 55°52′30″š. pl. 21°27′11″r. ilg. / 55.875°š. pl. 21.453°r. ilg. / 55.875; 21.453 (Budriai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų skaičius 204 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BudriaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Budriaĩ
Kilmininkas: Budrių̃
Naudininkas: Budriáms
Galininkas: Budriùs
Įnagininkas: Budriaĩs
Vietininkas: Budriuosè

Budriai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 8 km į pietus nuo Kartenos, 13 km į rytus nuo Kretingos, prie kelio KartenaMikoliškiaiGargždai.

Seniūnaitijos centras. Veikia Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, parapijos kapinės, Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo skyrius, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas,[2] Kretingos rajono kultūros centro filialas,[3] Budrių kaimo bendruomenė.

IstorijaKeisti

Kaimas susiformavo XVI a. po valakų reformos. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Budrys daugiskaitos.

Priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, kurį Mykolas Sapiega 1634 m. dovanojo Kartenos klebonijai.[4] 1763 m. pastatyta koplyčia, tapusi Kartenos parapijos filijine bažnyčia.

1842 m. palivarką paėmus valstybės nuosavybėn, Budriai tapo valdiška valda. 1846 m. kaime buvo 11 dūmų, o 1849 m. valstybiniame Kartenos dvare lažą ėjo 120 baudžiauninkų. 1861 m. buvo 10 kiemų, veikė filijinė bažnyčia ir prieglauda, kurioje buvo išlaikomi 4 žmonės.[5] Baudžiavą panaikinus, 61 valstietis valstybiniam Kartenos dvarui 1870 m. atlikinėjo atodirbio prievoles.

1861 m. įsteigta Kartenos valsčiaus Budrių seniūnija, jungusi Abakų, Šmilkščių kaimų bendruomenes ir dalį Kartenos miestelio. XIX a. II pusėje – 1922 m. kaimui priklausė per 480 ha žemės, kurią valdė 27 valstiečiai. XIX a. pabaigoje nuo kaimo buvo atskirtas Budrių bažnytkaimis, kuriame 18961898 m. gyveno nuo 16 iki 30 žmonių.

 
Budrių pradinės mokyklos steigėjas kunigas Felicijonas Lelis

1903 m. pastatyta nauja bažnyčia. Joje 19061911 m. dirbo kunigas Felicijonas Lelis, kurio rūpesčiu parapijos kaimuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, o miestelyje 1909 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla.[6] 1908 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius.

1922 m. Budriai išskirstyti į vienkieminius ūkius, kurių 1923 m. buvo 37.[7] 19191940 m. Budriai tebebuvo seniūnijos centras. Seniūnu 1932 m. dirbo Kazys Gagilas, o padėjėju – Aleksas Slušnys.[8] Kaime veikė pradinė mokykla, Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvė ir keletas privačių krautuvių, 1928 m. atidaryta pašto agentūra, kurioje gyventojų patogumui apie 1936 m. įvestas pirmas telefonas, o 1938 m. telefoną įsivedė notaras Jonas KentraLukauskių (Budrių) dvarelio.

1926 m. įkurta Budrių parapija. Prie bažnyčios susibūrė choras, pavasarininkų kuopa, 1939 m. – lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.

1928 m. įsteigtas šaulių būrys, kurio Garbės nariu buvo generolas Petras Šniukšta, gyvenęs Notiškės dvarelyje.

1945 m. apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės Kadugio partizanų būrys, kuris 1946 m. pavadintas Buganto kuopa. Nuo partizanų rankų žuvo budriškis naujakurys Justinas Buivydas. Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo Budrių klebonas Bronislovas Sandas-Baronas, Elena Budrikienė ir Antanas Viršilas.[9]

19481951 m. iš kaimo į Sibirą buvo išvežtos Jono Idzelio, Justino Prūckaus, Vlado Šlušnio, Marcelino Liaudinsko šeimos ir Augustinas Liaudinskas (iš viso – 16 žmonių).[10]

1949 m. Budrių ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo suginti į Aušros kolūkį. Pokario metais kaimas tapo Budrių apylinkės centru, kuriam priklausė Abakų, Budrių, Bumbulių, Kačaičių, Nausodžio ir Šmilkščių kaimai. 1952 m. atidarytos klubas-skaitykla, vėliau pertvarkytas į biblioteką,[11] 1965 m. – kultūros namai, veikė parduotuvė, aštuonmetė mokykla, ryšių skyrius ir felčerio-akušerio punktas. Apylinkę 1963 m. panaikinus, o kolūkį prijungus prie Jaunosios Gvardijos kolūkio, kaimas tapo pagalbine ūkio gyvenviete.

1992 m. įregistruota Budrių žemės ūkio bendrovė (bankrutavo),[12] veikė biblioteka ir kultūros namai, pradinė mokykla, medicinos punktas (iki 2001 m.), pašto skyrius (iki 2010 m.)[13] 2006 m. įsteigta Budrių kaimo bendruomenė,[14] mokyklos patalpose įkurtas etninės kultūros muziejus.[15]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos TSR
19411944 m. Budrių seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Budrių apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Budrių apylinkės centras, Kretingos rajonas
19631977 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
19771995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2011 m.
1861 m. 1893 m. 1895 m. 1898 m. 1899 m. 1900 m. 1901 m. 1903 m. 1904 m.
130 150 175 190 233 235 236 230 233
1906 m. 1907 m. 1908 m. 1910 m. 1913 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[16] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
241 248 251 254 252 215 164 202 238
1984 m.[17] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2002 m. 2008 m. 2009 m. 2011 m.sur. - -
263 208 171 198 211 217 204 - -


Žymūs žmonėsKeisti

Gimė
Gyveno
Kaime žuvo
Parapijos kapinėse palaidoti

Kultūros paveldasKeisti

Nuotraukų galerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Budrių filialas
  3. Kretingos rajono kultūros centras: struktūra
  4. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 373, 375
  5. Aфанасьевъ Д. Maтериалы для географіи и cтaтиcтики Pocciи (Koвeнcкaя гyбepнiя). – Caнктъ-Пeтepбypг, 1861. – T. 4. – C. 739
  6. Diana Jomantaitė. Budrių pradinė mokykla šimtmečio nebesulauks // Pajūrio naujienos – 2008, birželio 10
  7. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  8. Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
  9. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga). – 1966 m. liepos 28. – P. 3
  10. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – T. 1. – P. 435, 443–444, 452, 460
  11. Birutė Naujokaitienė. Budrių biblioteka gyvuoja jau 55-erius metus // Naujienos – 2007, lapkričio 13: Kretingos rajonosavivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka
  12. Kretingos rajono Budrių žemės ūkio bendrovė
  13. Budriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 780 psl.
  14. Genė Drungilienė. Didžiausias bendruomenės turtas – žmonės // Pajūrio naujienos – 2006, gegužės 5
  15. Aldona Karečkaitė. Budrių bendruomenė pajuto poreikį įkurti muziejų // Pajūrio naujienos – 2006, gruodžio 19
  16. Budriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 273 psl.
  17. Budriai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 294 psl.
  18. Kultūros vertybių registras: Budrių bažnyčios kompleksas
  19. Kultros vertybių registras: Vėliavos (2) su paveikslais, Kretingos r. sav., Budrių k. (Žalgirio sen.)
  20. Girėnas Povilionis. Lietuvos vargonų meistrai ir meistrai dirbę Lietuvoje // Kultūros paveldo centras: Lietuvos vargonų meistrai
  21. Paminklai: Kretingos rajono savivaldybė, Žalgirio seniūnija, Budrių kaimas

NuorodosKeisti