Jonas Kentra
| Jonas Kentra | |
|---|---|
| Gimė | 1869 m. Palanga |
| Mirė | 1942 m. gruodžio 27 d. (~73 metai) Nižniaja Poima, Rusija. |
| Tėvas | Kazimieras Kentra |
| Sutuoktinis (-ė) | Felicija Binkevičiūtė |
| Veikla | Teisininkas, visuomenės veikėjas |
| Sritis | Teisė |
| Organizacijos | Kretingos apskrities įstaiga |
| Pareigos | Teisėjas, notaras |
| Alma mater | Dorpato universitetas |
Jonas Kentra (1869 m. Palangoje, Palangos vls., Gruobinios aps., Kuršo gub. – 1942 m. gruodžio 27 d., Nižniaja Poimos k., Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija) – Lietuvos teisininkas, teisėjas, notaras, 1941 m. Sibiro (Krasnojarsko krašto) tremtinys.
Biografija redaguoti
Kilęs iš bajorų šeimos. Baigęs Palangos progimnaziją ir vokiškąją Liepojos Nikolajaus gimnaziją, Dorpato universitete studijavo teisę.
Dirbo teisininku Palangoje, buvo notaras. Apie 1918 m. persikėlė į Kretingos apskrities centrą Kretingą. 1919 m. paskirtas Kretingos taikos teisėju,[1] vėliau dirbo apskrities notaru.[2] Jo namuose miesto centre veikė Kretingos apskrities valdyba, Lietuvos banko skyrius, žento Vlado Petronaičio advokato kontora.
Dalyvavo visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos narys.[3]
Išėjęs į pensiją, apsigyveno Lukauskių (Budrių) dvarelyje, kurį įsigijo Lietuvos žemės reformos metu.
Žmona – bajoraitė Felicija Binkevičiūtė (mirė 1938 m., palaidota Kretingos senosiose kapinėse).
1941 m. birželio 14 d. Lukauskių dvarelyje suimtas kartu su dukra Sofija Mongirdiene ir žentu Vytautu Mongirdu, išvežtas į Rešiotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija,[4] kuriame mirė išsekintas fizinių darbų ir bado (oficiali mirties priežastis – širdies dekompensacija). Po mirties NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. sausio 2 d. nuteistas 5 metams lagerio.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vyriausybės žinios - 1919. - Nr. 8. - P. 6
- ↑ Kazys Zubauskas. Lietuvos darbuotojų ir įvairių įstaigų 1200 antrašų. - Tilžė, 1922. - P. 65
- ↑ Aloyzas, Janušaitis. Kas katalikams žinotina. - Kretinga: Vienuolynas, 1935. - P. 27
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - Kn. 1. - P. 440
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999. - T. 1 (A-Ž). - P. 418