Abakai
{{#if:280
Atminimo kryžius Miklovų sodybvietėje
Abakai
Abakai
55°54′00″š. pl. 21°27′07″r. ilg. / 55.900°š. pl. 21.452°r. ilg. / 55.900; 21.452 (Abakai)Koordinatės: 55°54′00″š. pl. 21°27′07″r. ilg. / 55.900°š. pl. 21.452°r. ilg. / 55.900; 21.452 (Abakai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2021) 24
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Abãkai
Kilmininkas: Abãkų

Abakai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje, 2 km į pietvakarius nuo Kartenos, kairiajame Minijos krante, ties santaka su Kūlupiu ir Žvirgždų upeliu. Stovi Abakų koplyčia su lurdo grota.

Etimologija redaguoti

Iš kur kilo kaimo pavadinimas, sunku pasakyti. Seniau abaku buvo vadinamas skaičiavimo įtaisas, laikomas skaitytuvų prototipu.

Manoma, kad kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės ir kilo nuo pirmojo šių žemių naujakurio Abako vardo.

Istorija redaguoti

Kaimo žemės apgyvendintos I tūkst. antroje pusėje. Apie tai liudija į rytus nuo kaimo prie Minijos stūksantis Kartenos piliakalnis, kartais priskiriamas Abakų kaimui.[2] Manoma, kad pilies gyventojų kulto vieta veikė Minijos ir Kūlupio santakos kyšulyje, prie Abakų Lurdo.

 
Abakų senosios kapinės

Abakų kaimas susiformavo po valakų reformos, XVI a. antrojoje pusėje. Tai buvo tipiškas gatvinis rėžinis kaimas, kuris iš pradžių priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, o 1634 m. buvo užrašytas Kartenos klebonijai.[3] Kaimas turėjo savo kapines, kuriose iki XVIII a. pabaigos buvo laidojami abakiškiai.

1842 m. rusų valdžia kaimo žemes atėmė iš bažnyčios ir priskyrė valstybiniam Kartenos dvarui. 1846 m. Abakuose buvo 18 valstiečių sodybų, o 1849 m. Kartenos dvarui priklausė 99 baudžiauninkai. Įkūrus Kartenos valsčių, kaimas buvo priskirtas Budrių seniūnijai. 1870 m. atodirbio prievolę valstybiniame Kartenos dvare atlikinėjo 17 kaimo valstiečių.

Tarpukariu Abakai tebepriklausė Budrių seniūnijai. Prasidėjus žemės reformai, 1922 m. kaimas išskaidytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 37 ūkiai.[4]

Pokario metais iš Abakų į Sibirą buvo ištremti 29 žmonės – Igno Anužio, Vlado Jasinsko, Klemenso Jonkaus, Bonifaco Kupšio, Jono Miklovo, Antano Šapkaus, Antano Žilinsko šeimos ir Katryna Slušnienė, o rezistencinio judėjimo dalyvis Ignas Miklovas 19471958 m. kalėjo Džezkazgano (Kazachija) lageryje.

2002 m. sausio 1 d. Abakų kaime buvo 13 ūkių. Didžiausią ūkį valdė Vynantas Samulionis, gyvenantis Kartenoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 1941-1944 Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 1944-1950 Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
202 193 195 116 46 27 28 25 24


Žymūs žmonės redaguoti

Gimė

Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – B. 19. – L. 251
  3. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1993. – P. 375
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti