Notiškė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Notiškė | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. viduryje | ||
  Notiškė |
||
| 55°51′32″š. pl. 21°24′25″r. ilg. / 55.859°š. pl. 21.407°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
Notiškė – buvęs kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 9 km į pietus nuo Kartenos (Žalgirio seniūnija), Kartenalės ir Kartenalės II dešiniajame krante.
Istorija
redaguotiApie XVIII a. Kačaičių kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje dešiniajame Kartenalės upelio krante susiformavo vienkieminis Mažųjų Kačaičių kaimas, kuriame 1846 m. buvo 2 valstiečių sodybos. Jame prie upės buvo pastatytas Kačaičių vandens malūnas, priklausęs Mišučių dvarui.
Po baudžiavos panaikinimo, XIX a. antroje pusėje Mišučių dvarininkai Mongirdai kaimo žemėje įkūrė Notiškės palivarką – Mišučių dvaro ūkinį padalinį, kuris dar buvęs vadinamas Nataniškiais.
Palivarko sodyba buvo medinė. Joje stovėjo administracinis pastatas, du nedideli gyvenamieji namai kumečiams ir keli ūkiniai pastatai, o prie upelio – vandens malūnas. Viename iš namų nuolatos gyveno samdinys, kuris prižiūrėjo sodybą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Mongirdai palivarko sodybą nuomavo rusų pasienio kariuomenės Gargždų brigadai, kurios štabas buvo Kretingoje. Čia vasaromis veikė karinis poligonas, kuriame buvo apmokomi kavaleristai.
1919 m. palivarką kaip nuotakos kraitį Jonas Mongirdas atidavė savo jaunesniajai dukrai, ištekėjusiai už teisininko, Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto Petro Šniukštos.
1940 m. didesnioji dalis žemės nacionalizuota, o savininkei palikta tik 30 ha. Po karo valstybė nusavino ir pačią sodybą su likusia žeme, įkūrė čia Kretingos tarybinio ūkio skyrių, vadinamą dar Notiškės tarybiniu ūkiu, kuris vėliau buvo prijungtas prie Aušros kolūkio. Kolūkio laikais palivarko sodyba sunaikinta. Ją mena tik betoninės malūno užtvankos liekanos.
Sovietmečiu kaimas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir išbrauktas iš gyvenviečių sąrašų.
Žymūs žmonės
redaguotiPalivarke gimė visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos bendradarbis, rašytojas, pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje (1899 m.) ir Lietuvių konferencijos (1917 m.) dalyvis, karys savanoris, gydytojas, Sibiro tremtinys Vladas Mongirdas (1877–1960).
Palivarke vasarodavo Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas, generolas leitenantas Petras Šniukšta.