Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Senoji Įpiltis
Ipiltis sodyba 2006.jpg
Etnoarchitektūrinis namas, statytas 1786 m.

Senoji Įpiltis
Koordinatės 56°07′08″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 56.119°š. pl. 21.253°r. ilg. / 56.119; 21.253 (Senoji Įpiltis)Koordinatės: 56°07′08″š. pl. 21°15′11″r. ilg. / 56.119°š. pl. 21.253°r. ilg. / 56.119; 21.253 (Senoji Įpiltis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 262 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: Senoji ĮpiltisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Senóji Įpiltìs
Kilmininkas: Senõsios Įpiltiẽs
Naudininkas: Sẽnajai Į́pilčiai
Galininkas: Sẽnąją Į́piltį
Įnagininkas: Seną́ja Įpiltimì
Vietininkas: Senõjoje Įpiltyjè

Senoji Įpiltis – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, kairiajame Šventosios krante, Latvijos pasienyje, šalia kelio  218  KretingaSkuodas .

Piliakalnio seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas, pora parduotuvių, įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija „Senosios Įpilties apylinkės“,[2] veikia Senosios Įpilties kaimo bendruomenė.

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilo nuo kuršių ir lietuvių žodžio liet. pilti. Impiltimi priešistoriniais laikais buvo vadinama ant supilto piliakalnio netoli Šventosios upės stovėjusi kuršių pilis. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lot. Empilten, Ampilten, Ampillen, sen. vok. Ampille, lenk. Impilty, Star. Impilty, Jmpilty stare, Impilty Stare, rus. Стар. Импильты, Сенойи-Ипильтис, liet. Impiltis, Senoji Impiltis, Senoji Įpiltis, žem. Senuojė Īpėltės.

 
Kryžius su Švč. M. Marijos Sopulingosios skulptūriniu bareljefu (autorius Virgilijus Vaičiūnas, 1991 m.)

GeografijaKeisti

Kaimas plyti Šventosios kairiajame krante, ribojasi su Margininkų mišku, Juodeikiais, Naująja Įpiltimi, Kiaupiškėmis, Benaičiais ir Lendimais. Juo teka Įpilties ir Graistupio (Stupio, Stunio) upeliai. Šiaurės rytinėje dalyje palei Šventąją auga Senosios Įpilties, o pietrytinėje dalyje – Vidgirių (Šilinės) miškas. Per kaimą eina keliai  218  KretingaSkuodas  ir  2310  DarbėnaiLaukžemėSenoji Įpiltis . Gyvenvietė kompaktiškai išsidėsčiusi tarp Vidgirių miško ir Įpilties upelio.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Margininkai – 4 km LENKIMAI – 9 km
Žemytė – 7 km
Juodeikiai – 2 km
 
     
     
     
Naujoji Įpiltis – 3 km
Lendimai
Laukžemė – 7 km
DARBĖNAI – 11 km Kiaupiškės
Nausėdai – 9 km
GRŪŠLAUKĖ – 11 km

IstorijaKeisti

Vietovė apgyvendinta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Įpilties pilis (Empilten) minima Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo.[3] Pilis stovėjo ant Senosios Įpilties piliakalnio, priešais kurį plytėjo papėdės gyvenvietė. XIII a. Įpiltis buvo Kuršo srities Duvzarės (Dviežerės) žemės apygardos centras. Slopindami kuršių sukilimą, Vokiečių ordino kryžiuočiai pilį 1263 m. sunaikino.[4]

 
Piliakalnio kryžius su kaimo metrika (projekto autoriai Lina ir Antanas Steponavičiai)

XVXVI a. Įpilties žemėje susiformavo du kaimai – Senoji ir Naujoji Įpiltys, minimi nuo 1591 m., priklausė Palangos seniūnijai. Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo XVII a. – Laukžemės bažnyčių kunigai.

1738 m. kaimas turėjo 5 valakus žemės, kurią iš Palangos dvaro nuomavo 11 baudžiauninkų šeimų.[5] 17791781 m. buvo 18,[6] 1846 m. – 13 dūmų.[7] XVIII a. pabaigoje Palangos seniūno, barono Karolio Mirbacho paliepimu įkurtas Įpilties palivarkas. XIX a. dalis kaimo priklausė Salantų, o kita – Šateikių dvarui.

18611915 m. Senoji Įpiltis buvo Senosios Impilties, Impilties seniūnijos centras. Iš baudžiavos paleisti ir nepatenkinti vykdoma žemės reforma valstiečiai 1864 m. sukėlė neramumus, kuriems numalšinti į kaimą buvo įvesti baudžiamieji Rusijos imperijos kariuomenės daliniai.[8] 1870 m. kaime buvo 144 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 659 rėžiai žemės, už kurią dauguma valstiečių atlikinėjo atodirbio prievolę grafams Pliateriams, o likusieji mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius grafams Gorskiams.[9] Atribojant kaimo žemes nuo palivarko, 1882 m. kilo dar vienas valstiečių maištas. Nepatenkinti tuo, kad dvaras pasiliko sau derlingą, o jiems atidavė prastą žemę, valstiečiai kliudė atriboti žemes, atsisakė vykdyti taikos tarpininko ir policijos uriadniko privalomus nurodymus. Maištui nuraminti į kaimą buvo įvesta III Dono kazokų pulko šimtinė (116 kazokų su 121 arkliu) ir apgyvendinta 14-koje sodybų. 1897 m. 60 valstiečių užpuolė antstolį, policijos uriadniką ir kitus valdžios pareigūnus, varančius už skolas grafams Pliateriams aprašytus trijų valstiečių gyvulius. Po susirėmimo buvo suimta 12 asmenų, o 6 vyrai ir 3 moterys nuteisti 2–16 mėnesių kalėjimo.[10]

1923 m. buvo 62 ūkiai.[11] Vykdant Lietuvos žemės reformą, Įpilties palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir ūkininkams. Generolui Vladui Nagevičiui 19331934 m. vykdant Įpilties piliakalnio archeologinius tyrinėjimus, Senoji Įpiltis pateko į Lietuvos periodinės spaudos akiratį, kaime lankėsi ir tyrinėjimus stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas Francis Baluodis ir kt.[12]

Pokariu kaimas buvo Piliakalnio kolūkio administracinis-gamybinis centras, Laukžemės kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Jame veikė biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (1957 m.), felčerio-akušerio punktas (1958 m.).[13]

1991 m. senojoje kaimo kryžkelėje pastatytas monumentalus kryžius su Švč. M. Marijos Sopulingosios skulptūriniu bareljefu (autorius Virgilijus Vaičiūnas),[14] prie užtvankos – dvigubas kryžius su kaimo metrika (projekto autoriai Lina ir Antanas Steponavičiai).[15]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Senosios Impilties seniūnijos centras, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
19151918 m. Impilties seniūnijos centras, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19191940, 19411944 m. Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Įpilties apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Įpilties apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19541988 m. Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Piliakalnio seniūnaitijos centras, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


GyventojaiKeisti

Kultūros paveldasKeisti

LiteratūraKeisti

  • Įpiltis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 293 psl.
  • Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - 1992 m. rugpjūčio 1, 5 d. - Nr. 59–60. - P. 3
  • Julius Kanarskas. Kretingos kraštui 700 metų. - Kretinga: Kretingos muziejus, 2013. - P. 4, 9–12, 14, 16, 19, 21–26, 38–41

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. BAST Senosios Įpilties apylinkės: Salantų regioninis parkas
  3. Liv-, Esth- und Curlaendisches Urkundenbuch nebst Regesten. – Reval, 1853. – T. 1, S. 327–329, Nr. CCXLIX
  4. Hermanas Vartbergė. Livonijos kronika parengta dr. Ernsto Strelkės. – Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos – Vilnius, 1991. – P. 172
  5. 5,0 5,1 Senoji Įpiltis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 653 psl.
  6. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43
  7. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153
  8. Leonas Bičkauskas-Gentvila. 1863 metų sukilimas Lietuvoje. – Vilnius, 1958. – P. 286
  9. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 79
  10. Mečislovas Jučas, Leonas Mulevičius, Antanas Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. – Vilnius, 1975. – P. 252–253, 278
  11. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
  12. Įpilties piliakalnio kasinėjimai. – Lietuvos aidas – 1934 m. rugpjūčio 20 d. – Nr. 188
  13. 13,0 13,1 Senoji Impiltis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 185 psl.
  14. Genovaitė Paulikaitė. Teprimena mūsų dienas. – Švyturys – 1992 m. vasario 15 d. – Nr. 13
  15. Genovaitė Paulikaitė. Piliakalnio kryžius. – Švyturys – 1992 m. sausio 29 d. – Nr. 8

NuorodosKeisti