Antstolis (teismo antstolis, anksčiau – teismo vykdytojas) – fizinis asmuo, turintis įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus, kitus vykdomuosius dokumentus. Gali būti valstybės tarnautojas arba privatus asmuo.

Tapimas antstoliu redaguoti

Lietuvoje antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų, LR antstolių įst. (toliau – LR AĮ) 2 str. 1 d. Antstolis, vykdydamas įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu (LR AĮ 10 str.).

Antstolius skiria ir atleidžia LR teisingumo ministras. Jis nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia LR teisingumo ministerija. Antstolių viešą konkursą sudaro kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina LR teisingumo ministras (LR AĮ 6 str. 1-2 d.)[1]. Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai (LR AĮ X skyrius „Antstolių savivalda“).

Reikalavimai redaguoti

Antstoliu Lietuvoje gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras, habilituotas daktaras arba ne mažiau kaip 5 metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip 3 metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų (LR AĮ 4 str.).

Veikla redaguoti

Veiklai vykdyti įkuriama antstolio kontora (LR AĮ 18 str. 1 d.). Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus atitinkamoje valstybėje (kurioje jam suteikti įgaliojimai veikti) esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR AĮ 21 str. 1 d.).

Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas (LR AĮ 21 str. 2 d.):

  • saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
  • konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
  • teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais;
  • aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
  • tarpininkauti vykdant turtines prievoles.

Paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms. Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas (LR AĮ 21 str. 3 d.).

Teisė vykdyti antstolio veiklą redaguoti

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir prisiekę. Teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, Lietuvos antstolių rūmams sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus. Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs šias sąlygas, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu. Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas. Lietuvos antstolių sąrašą sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Lietuvos antstolių sąrašą skelbia „Valstybės žiniose“. Teisingumo ministro įsakymas dėl asmens skyrimo antstoliu ar atsisakymas skirti antstoliu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Antstolių asmens bylos saugomos Teisingumo ministerijoje (LR AĮ 8 str.).

Lietuvoje taip pat veikia antstolio padėjėjai.

Atsakomybė redaguoti

Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas (LR AĮ 16 str. 1-2 d.). Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 300 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu (LR AĮ 17 str.).

Drausminė atsakomybė redaguoti

Už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė (LR AĮ 13 str. 1 d.).

Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo (LR AĮ 13 str. 2 d.).

Nyderlandai redaguoti

Nyderlanduose veikia 2001 m. liepos 15 d. Teismo antstolių įstatymas. Visi anstoliai privalomai priklauso Karališkajai profesinei teismo antstolių organizacijai (Koninklijke Beroepsorganisatie van Gerechtsdeurwaarders arba KBvG), kurios užduotis – skatinti bei dalintis gerąja praktika tarp profesijos atstovų[2].

Vokietija redaguoti

Vokietijoje teismo antstolis (vok. Gerichtsvollzieher ) yra justicijos tarnautojas. Gauna algą iš valstybės, jam taikoma valstybės tarnybos teisė.

Šaltiniai redaguoti

  1. LR antstolių įstatymas (2008-11-14 redakcija)
  2. Karališkoji profesinė teismo antstolių organizacija (vokiečių, anglų k.)

Literatūra redaguoti