Atverti pagrindinį meniu

Nausėdai (Kretinga)

Portal.svg
Nausėdai
Nausedai paminklas partizanu 2004 01.JPG
Paminklas Kardo rinktinės partizanų mūšio ir žuvimo 1950 m. vietoje

Nausėdai
Koordinatės 56°04′30″š. pl. 21°18′00″r. ilg. / 56.075°š. pl. 21.300°r. ilg. / 56.075; 21.300 (Nausėdai)Koordinatės: 56°04′30″š. pl. 21°18′00″r. ilg. / 56.075°š. pl. 21.300°r. ilg. / 56.075; 21.300 (Nausėdai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 125 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Nausėdai (Kretinga)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nausė̃dai
Kilmininkas: Nausė̃dų
Naudininkas: Nausė̃dams
Galininkas: Nausėdùs
Įnagininkas: Nausė̃dais
Vietininkas: Nausė̃duose

Nausėdai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie Kretingos–Skuodo geležinkelio.

Seniūnaitijos centras. Veikia 2 kaimo bendruomenės: „Darbos vingis“ ir „Nausėdų bendruomenės centras“,[2] eksploatuojamas žvyro–smėlio karjeras,[3] statoma vėjo jėgainė.[4]

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Nausėdai


NausėdaiKeisti

Blank-50px.png Senoji Įpiltis – 5,5 km Naujoji Įpiltis – 3,5 km Plokščiai – 4 km Blank-50px.png
Sūdėnai – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Grūšlaukė – 6 km
Auksūdys – 1 km
DARBĖNAI – 7 km
Barkeliai – 7 km Kumpikai – 4 km

IstorijaKeisti

Kaimas susikūrė kuršių gyvenamose vietose, Mėguvos žemėje. Pavadinimas liudija, kad iš pradžių tai buvęs kupetinis vienkieminių naujakurių sodybų (sėdų) [paaiškinti!] kaimas, kuris kūrėsi į šiaurę nuo Auksūdžio plytėjusioje miškingoje, plėšininėje žemėje. Valakų reformos metu XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kuris priklausė Palangos seniūnijos Darbėnų dvarui. Dvasiniais gyventojų reikalais XVI–XVIII a. rūpinosi Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų parapijų kunigai.

Kaimas minimimas 1756 metų Palangos seniūnijos inventoriuje. Nausėdų kaimo žemę dirbo šie gyventojai ir tikėtina jų šeimų nariai : Mykolas Butkus (Michal Butkus), Antanas Lebus (Antoni Lebus), Laurynas Jurgutis (Wawrzyniec Jurgutis), Samuelis Valutis (Samuel Walutis), Dovydas Kiauparas (Dawid Kiaupar), Stanislovas Vičiulis (Stanislaw Wiciulis), Jurgis Aklis (Jerzy Aklis), Jonas Gricius (Jan Grycius), Jonas Viskanta ar Viskantas (Jan Wiskont), Jonas Piekus (Jan Piekus), Jonas Mažeiva (Jan Mazeywo), Jurgis Žiobakas (Jerzy Zobak)

Nausėdoms priklausė ir šios sėdos:

  • Maloniškių sėda (obrąb Maloniszki) – žemę dirbo Stanislovas Skripkauskas (Stanislaw Skrypkowski).
  • Žvinkliškių sėda (obrąb Zwinkliszki) – žemę dirbo Mykolas Litvinas (Michal Litwinowicz).
  • Oželiškių sėda (obrąb Ozeliszki) – žemę dirbo Mykolas Kazlauskis (Michal Kazlowski).
  • Kita Oželiškių sėda (obrąb drugi Ozeliszki) – žemę dirbo Ansis Meštartas (Ans Mesztart).
  • Žiūrų ir Mažonų sėda (obrąb Žury y Mazona) – žemę dirbo Dovydas Kydikas (Dawid Kidykas).[5]

1775 m. nausėdiškiai dalyvavo Palangos seniūnijos valstiečių judėjime priešindamiesi seniūno Karolio Mirbacho savivalei.[6] 1781 m. kaime ir jo žemėje įsikūrusiuose Kiaupiškių ir Oželiškių vienkiemiuose gyveno 16 valstiečių šeimų.[7]

1846 m. buvo 23 dūmai.[8] Per kaimą ėjo kelias DarbėnaiSkuodas, kurio naujoji atkarpa apie XIX a. vidurį nutiesta kaimo žemės vakariniu pakraščiu. Nuo 1861 m. Nausėdai priklausė Darbėnų valsčiui ir buvo Auksūdžio arba Nausėdų seniūnijos centras. 1870 m. kaimą sudarė Nausėdų gyvenvietė bei Ežkepių, Kiaupiškių, Maloniškių ir Pirkulių vienkiemiai, kurių 146 valstiečiai mokėjo Darbėnų dvarininkui J. Tiškevičiui išperkamuosius žemės mokesčius.[9]

XX a. pradžioje bendromis gyventojų lėšomis kaimo kryžkelėje pastatytas Karavyko (Benediktinis, Pavietrinis) kryžius, o kitapus – kryžius su koplytėle. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia nutiesė Bajorų–Priekulės geležinkelio liniją liniją ir įrengė kaime geležinkelio sustojimą. Tarpukariu kaimas buvo Nausėdų seniūnijos administracinis centras, kuriame 1923 m. gyveno 33 ūkininkai.[10] Seniūnu 1932 m. dirbo Jonas Anužis, o padėjėju – Mikalojus Simonaitis.[11] XX a. 4 dešimtmetyje gatvinis kaimas išskirstytas į vienkieminius ūkius.

Po Lietuvos aneksijos, 1940 m. pabaigoje vietoje Nausėdų seniūnijos įvesta apylinkė. 1941 m. birželio 14 d. suimta ūkininko, šaulio Antano Beniulio šeima. Šeimos galva išvežtas į Rešotų lagerį (Krasnojarsko kraštas), o žmona Barbora su dukra Viktorija ištremtos į Komija. Visi mirė tremtyje 19421943 m.[12]

1944 m. pabaigoje atkurta Nausėdų apylinkė, kuri apie 1954 m. prijungta prie Darbėnų apylinkės. 1949 m. kovo 25 d. – balandžio 21 d. į Krasnojarsko kraštą, Tomsko ir Irkutsko sritis išvežtos Čiunkų ir Galdikų šeimos, kuriose buvo 11 žmonių.[13]

1950 m. birželio 3 d. Ganyklėlių miške į MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Kretingos apskrities skyriaus stribų pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės vadas Juozas Paulauskas-Dalius su štabo viršininku Kazimieru Martinkumi-Saga, Salantų kuopos būrio vadu Vytautu Zalecku-Vaivoru, partizanais Justinu Rimkumi–Ąžuolu ir Leonora Viluckyte–Širšyne.[14]

Apie 1959 m. valdžios nurodymu buvo nupjauti kryžkelėje stovėję kryžiai. Juos gyventojai, padedami meistrų Virgio Vinco Klaniaus ir Kazimiero Griciaus, bendromis lėšomis atstatė tik 1989 m.,[15] prasidėjus atgimimo sąjūdžiui.

2010 m. kaime buvo 20 sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861-1915 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919-1940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941-1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944-1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950-1953 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1954-1995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Kultūros paveldasKeisti

NuotraukosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Audra Venckuvienė. Nausėdų kaime – dvi bendruomenės // Pajūrio naujienos – 2008, gruodžio 9
  3. UAB „Alvetos Karjerai“: Eksploatuojamas Nausėdų žvyro karjeras
  4. Diana Jomantaitė. Bendras rūpestis suvienijo abi Nausėdų bendruomenes // Pajūrio naujienos – 2010, vasario 23
  5. Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas. – F. 11. – A. 1, B. 1062
  6. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų gimčai su dvarų valdytojais. Redagavo K. Jablonskis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – D. 2. – P. 158, 163
  7. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43. – L. 43–45, VI žemėlapis
  8. Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 166
  9. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 78
  10. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p. 112
  11. Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
  12. Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941 m. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – T. 1. – P. 146
  13. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 430–433
  14. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo departamento 1998-03-06 archyvinė pažyma
  15. Danutė Paulikienė. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. – Darbėnai, 2007. – L. 67–69
  16. Nausėdai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 673 psl.

NuorodosKeisti