Įpilties seniūnija

Įpilties seniūnija
Valsčius {{{sav}}}
Centras Senoji Įpiltis (1861–1918),
Naujoji Įpiltis (1919–1950)

Įpilties (Senosios Impilties, Impilties) seniūnija – istorinis teritorinis-administracinis vienetas, buvęs Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakariniame pakraštyje, į šiaurę nuo Laukžemės, kairiajame Šventosios upės krante.

Istorija redaguoti

Įkurta 1861 m. kaip valstiečių luominės savivaldos institucija. Iš pradžių vadinosi Senosios Impilties seniūnija ir priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Darbėnų valsčiui. 1915 m. rugsėjo 23 d. kartu su valsčiumi tapo naujai įkurtos Kretingos apskrities dalimi. Patvirtinus nepriklausomos Lietuvos teritorinį-administracinį suskirstymą, pavadinta Impilties seniūnija. Po Lietuvos aneksijos 1940 m. pabaigoje pervadinta apylinke, 1941 m. birželio pabaigoje atkurta, 1944 m. spalio mėn. vėl pavadinta Impilties apylinke.

Seniūnijai vadovavo, jos gyventojus atstovavo ir jų interesus gynė seniūnijos kaimų atstovų sueigoje renkamas seniūnas (19151918 m. – šaltyšius), o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

Seniūnai: Juozapatas Lengvys (1932 m.).[1]

Administracinis centras: Senoji Įpiltis (18611918 m.); Naujoji Įpiltis (19191940, 19411950 m.)

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
Seniūnijos kaimai
1870 m.
1950 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos savivaldybių žinynas. - Kaunas, 1932, p. 599