Naujoji Įpiltis
| Naujoji Įpiltis | ||
|---|---|---|
  Naujoji Įpiltis |
||
| 56°07′30″š. pl. 21°18′22″r. ilg. / 56.125°š. pl. 21.306°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 77 | |
 Vikiteka |
Naujoji Įpiltis | |
Naujoji Įpiltis – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 12 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, 2 km į rytus nuo Senosios Įpilties, prie Įpilties upelio.
Etimologija
redaguotiPavadinimas kilo nuo upėvardžio Įpiltis. Norint atskirti gyvenvietę nuo Įpilties, Senosios Įpilties, kaimas pavadintas Naująja Įpiltimi. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Nowe Impilty, Jmpilty nowe, rus. Нов. Импильты, Науйойи-Ипильтис, liet. Naujoji Impiltis, Naujoji Įpiltis, žem. Naujuojė Īpėltės.
Geografija
redaguotiKaimas plyti abipus Įpilties ir Pievupio upelių, o šiaurės vakarinėje dalyje teka Alkupis. Žemės ribojasi su Senąja Įpiltimi, Juodeikiais, Kiaupiškėmis ir Mėmaičiais. Šiaurės rytuose apima dalį Kuniginės ir Degimų miško. Centrine ir šiaurės vakarine dalimi praeina 2329 privažiuojamasis kelias prie Kiaupiškių nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas .
Istorija
redaguotiMelioruojamose pievose rastas akmeninio kirvio fragmentas liudija, kad pirmieji gyventojai Naujojoje Įpiltyje apsigyveno I tūkstantmetyje iki Kr.[2] Viduramžiais kaimo žemės priklausė istorinei Įpilties (Impilties) pilies sričiai.
Kaimas įkurtas XVI a. antroje pusėje. 1738 m. jame buvo 12,[3] 1779–1781 m. – 21,[4] 1846 m. – 34 dūmai.[5]
XVIII a. pabaigoje valstiečiai pasipriešino Palangos seniūnui Karoliui Mirbachui. 1782 m. naktį minia apsupo eigulio Jazbučio namus, kuriuose po vilkų medžioklės nakvojo seniūnas. Naujosios Įpilties vaitas ir vaznys pažadinę seniūną ėmė jį koneveikti už tironiją. Užpykęs K. Mirbachas liepė šauliams sučiupti maištininkus, tačiau kieme buvęs vyrų būrys šoko veržtis į vidų, norėdamas susidoroti su seniūnu. Tik šauliams užrėmus duris ir pagrasinus šaudyti, minia paliko seniūną ramybėje.[6]
1870 m. kaime buvo 187 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 1004 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius Šateikių dvarininkams Pliateriams.[7]
XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo vakarinėje dalyje, ties Senosios Įpilties riba susiformavo kelių vienkiminių sodybų Naujukų (lenk. Nowjuki) užusienis.[8]
1923 m. kaime buvo 73 ūkiai ir 446 gyventojai.[9] Iš 64 gyvenviečių Darbėnų valsčiuje ūkių ir gyventojų skaičiumi Naujoji Įpiltis nusileido tik Darbėnų miesteliui, jų priemiesčiui Kontininkams ir Grūšlaukės bažnytkaimiui. Tarpukariu Naujoji Įpiltis buvo Įpilties seniūnijos centras. Joje 1932 m. atidaryta pradžios mokykla (1950 m. pertvarkyta į septynmetę, 1962 m. perkelta į Lendimus),[10] aktyviai veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis.[11]
Po karo aplinkiniuose miškuose veikė Lietuvos partizanai. Jie 1946 m. kaime nužudė Impilties apylinkės pirmininką V. Zonį.[10]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Senosios Impilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Įpilties seniūnijos centras, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Įpilties apylinkės centras, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Įpilties apylinkės centras, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1954–1988 m. | Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Piliakalnio seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
redaguoti | |||||||||||
| 1902 m.[12] | 1923 m.sur.[13] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1986 m.[3] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 533 | 446 | 104 | 104 | 91 | 90 | 83 | 84 | 84 | 77 | ||
| |||||||||||
Kultūros paveldas
redaguoti- Alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu
- Įpilties senovės gyvenvietė (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr.)
- Naujosios Įpilties senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Pilkapiais (XVII–XIX a.)
- Vidgirių senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Maro kapeliais (XVI a. – XX a. pr.)
- Mitologinis akmuo, vadinamas Daubos kūliu
- Monumentalus kryžius su koplytėle (1941 m., meistras Adolfas Karpas; rest. 1983 m., meistras Vladas Piekus)[20]
- Koplytėlė su ornamentuoto kryželiu, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ir 2 angeliukų skulptūromis (XX a. pr.)[21]
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir Rūpintojėlio skulptūromis (1940 m., pastatė Liudas ir Ona Karpai, skulptūrų aut. Juozapas Paulauskas)[22]
- Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Roko skulptūros (Alkos kalno koplyčia; XIX a. pab.; aut. Juozapas Paulauskas)[23]
Literatūra
redaguoti- Julius Kanarskas, Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992 m. rugpjūčio 5 d. – Nr. 60. – P. 3
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1974. – T. 1. – Eil. Nr. 755
- ↑ 3,0 3,1 Naujoji Įpiltis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 187
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153
- ↑ Juozas Jurginis. Lietuvos valstiečių istorija. – Vilnius, 1978. – P. 149
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. – Составленъ в 1870 году. – C. 79
- ↑ Karte des westlichen Russlands. – Kriegsausgabe, 1918. – H17. Dorbiany
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
- ↑ 10,0 10,1 10,2 Naujoji Impiltis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 671 psl.
- ↑ Jaunasis ūkininkas – 1938 m. kovo 24 d. – Nr. 11. – P. 172
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977. – Eil. Nr. DV3707
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 672, eil. Nr. 1579
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977. – Eil. Nr. DV3707
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 672, eil. Nr. 1580, 1581
Nuorodos
redaguoti- Įpiltis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 293 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Juodeikiai – 3 km | LENKIMAI – 7 km Žemytė – 3 km |
Daukšiai – 12 km |
| |||||||
| Senoji Įpiltis – 2 km |
|
Medininkai – 5 km | |||||||||
| Laukžemė – 9 km DARBĖNAI – 12 km |
Nausėdai – 5 km |
GRŪŠLAUKĖ – 8 km | |||||||||
