Laukžemė
Laukžemė | ||
---|---|---|
56°04′16″š. pl. 21°12′14″r. ilg. / 56.071°š. pl. 21.204°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
Gyventojų | 259 | |
Vikiteka | Laukžemė | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Лавкожемы[2] |
Laukžemė (seniau Laukžemis) – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, prie kelio 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis , 6 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, prie sienos su Latvija. Seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, veikia paštas (LT-97026), parduotuvė, Kretingos rajono kultūros centro ir savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, Darbėnų gimnazijos Laukžemės pradinio ugdymo skyrius.
Geografija
redaguotiĮ pietvakarius tvyro Laukžemės-Palangos miškai, į šiaurės vakarus – latvių Kuršo miškų masyvas. Į šiaurės rytus nuo kaimo yra Pelėkių akmuo (gamtos ir kultūros paminklas), Sūdėnų mitologinis Aukuro akmuo, Sūdėnų botaninis zoologinis draustinis. Šiauriniu kaimo pakraščiu prateka Šventoji, o rytine dalimi teka jos intakas Kulšė.
Istorija
redaguotiApylinkėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio. Apie tai liudija Šventosios pakrantėje išlikęs kuršių kapinynas.
Nuo XVI a. žinomas Laukžemės kaimas ir Laukžemės dvaras. 1583 m. minima koplyčia. 1642 m. dvarininkas Andriejus Radziminskis pastatė bažnyčią. Ji buvo Palangos bažnyčios filija, o 1793 m. tapo parapine bažnyčia. XVII a. pabaigoje dvarą valdė Sapiegos. XVIII a. pabaigoje Laukžemės valstiečiai pasipriešino Palangos seniūnui Mirbachui, atsisakydami atlikti savavališkai padidintas prievoles dvarui. XVI –XIX a. kaime veikė 3 kapinės. Jas uždarius, XIX a. pradžioje buvo įrengtos parapijos kapinės, veikiančios ir šiandien.
XIX a. pradžioje šalia dvaro pastatytas magazinas – grūdų sandėlis valstiečių grūdų atsargoms laikyti, o vėliau – dvaro spirito varykla. Ji savo produkciją tiekė Laukžemėje ir apylinkės kaimuose veikusioms smuklėms. 1846 m. Laukžemė vadinama miesteliu, kuriame buvo 44 dūmai. XIX a. įsikūrė žydų bendruomenė, kurią mena žydų kapinės. Apie 1850 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1864 m. – varpinė. XIX a. pabaigoje bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba. Prie bažnyčios 1853 m. veikė parapinė mokykla, kurią lankė 31 vaikas (po 1863 m. sukilimo uždaryta). 1870 m. dvaras priklausė baronui Medemui, o 1888 m. ji jau valdė baronas Georgijus von Štempelis. 1913 m. dvarą nupirko kanauninkas Konstantinas Olšauskas ir advokatas Jonas Ipolitas Stonkus, kuriam atiteko didesnioji valdos dalis su dvaro sodyba.
Nuo 1861 m. Laukžemė buvo seniūnijos, o 1918–1921 m. – valsčiaus administracinis centras. 1919 m. suburtas pirmasis Kretingos apskrityje karių savanorių būrys.
1923 m. bažnytkaimyje buvo 21, o dvare – 6 kiemai. Tarpukariu veikė šaulių būrys, pavasarininkų kuopa, katalikų vyrų ir katalikių moterų draugijų skyriai, Ginklų Vajaus komitetas, tretininkų kongregacija, jaunalietuvių skyrius, pašto agentūra, pradinė mokykla, 1939 m. pradžioje įsteigtas Kretingos vartotojų bendrovės skyrius.
1933 m. Laukžemės vardą Lietuvoje „išgarsino“ ūkininkas J. Žilius, netoli Būtingės nušovęs prelatą Konstantiną Olšauską.[3] Jis buvo nuteistas ir kalinamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime, iš kurio, sumažinus trečdaliu bausmę, paleistas 1940 m. pradžioje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1952–1999 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1999–2009 m. pagrindinė mokykla. 1950 m. įkurta biblioteka,[4] vėliau – kultūros namai, medicinos punktas, pastatytas prekybos centras.[5]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII a. pabaiga | Palangos seniūnija | ||
1861–1915 m. | Laukžemės seniūnijos centras | Darbėnų valsčius | Telšių apskritis |
1918–1920 m. | Laukžemės seniūnijos centras | Laukžemės valsčiaus centras | Kretingos apskritis |
1920–1950 m. | Laukžemės seniūnijos centras | Darbėnų valsčius | Kretingos apskritis |
1950–1988 m. | Laukžemės apylinkės centras | Kretingos rajonas | |
1988–1995 m. | Darbėnų apylinkė | Kretingos rajonas | |
1995–2009 m. | Darbėnų seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė | |
nuo 2009 m. | Laukžemės seniūnaitija | Darbėnų seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m. | ||||||||
1867 m.*[2] | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
194 | 675 | 289 | 247 | 286 | 341 | 328 | ||
1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | - | ||
360 | 342 | 315 | 259 | - | - | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Feliksas Sereika, kunigas, lietuvybės puoselėtojas, lietuviškos spaudos platintojas;
- Pranciškus Čepulis, kunigas, karių savanorių organizatorius;
- Konstantinas Olšauskas, kunigas prelatas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas;
- Jurgis Japertas, spaudos draudimo metais gausiausią rankraštinių knygų rinkinį susidaręs ir perrašęs knygų perrašinėtojas;
- Liucija Baumanė, Latvijos aktorė, režisierė ir pedagogė.
Kultūros paveldas
redaguoti- Pirmasis kapinynas (I tūkstantmečio antra pusė – II tūkstantmečio pradžia)
- Antrasis kapinynas (I tūkstantmetis)
- Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Švedų, Žvyzdrų, Žvyro kapais (XVI–XIX a.)
- Senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI–XIX a.)
- Senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Maro kapeliais (XVIII–XIX a.)
- Žydų senosios kapinės, vadinamos Žydkapiai (XVII a. II pusė – XX a. pirma pusė)
- Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios statinių ansamblis (1850–1864 m.)
- Dvaro sodyba (XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 3 psl.
- ↑ Trimitas, 1933. – Nr. 31. – P. 614
- ↑ biblioteka Archyvuota kopija 2008-06-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algimantas Miškinis. Laukžemė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 617 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Laukžemis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 302 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Laukžemė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 492
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Laukžemė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 291 psl.
- Laukžemės vaizdai Archyvuota kopija 2007-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Senoji Įpiltis – 7 km Sūdėnai |
|||||||||||
Būtingė – 5 km |
|
Pelėkiai | |||||||||
Drumulis | Mažučiai | Medšarkiai DARBĖNAI – 6 km |