Senosios Įpilties II piliakalnis
| Senosios Įpilties II piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Senosios Įpilties II piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 30×30 m | ||
| Priešpilis | 37×34 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XIII a. | ||
| Registro Nr. | 5244 /A438P; AR526/ | ||
Senosios Įpilties II piliakalnis, vadinamas Margininkų piliakalniu, Karių kalnu, Karo kalnu (išskirtinę reikšmę turintis valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5244, senas registro kodas – A428P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR526) – piliakalnis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje (Darbėnų seniūnija), Latvijos pasienyje, Šventosios kairiajame krante.
Pasiekiamas važiuojant pro Senosios Įpilties piliakalnį į šiaurę lauko keliuku, neprivažiavus naftotiekio pasukus keliuku per jį į vakarus – iš viso 2,1 km nuo Senosios Įpilties centro, už elektros linijos pasukus į mišką, į kairę pietvakarių kryptimi ir paėjus 50 m, yra dešinėje, šiaurėje, miške, tarp naftotiekio linijos ir Šventosios upės.
Piliakalnis
redaguoti
Įrengtas į upės slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30 m ilgio, iki 30 m pločio šiauriniame krašte. Nuo aukštumos supiltas 30 m ilgio, 1,2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į priešpilį. Šlaitai vidutinio statumo, 14 m aukščio.
Priešpilio aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 37 m ilgio, nuo 34 m pločio pietiniame, iki 55 m – šiauriniame gale, kuriame supiltas lenktas 60 m ilgio, 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas.[1]
Aikštelės rytinė pusė nukasta. Piliakalnis su priešpiliu apaugę pušimis ir lazdynais.
Saugomos teritorijos plotas – 1,8 ha.
Istorija
redaguotiPiliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.[2]
Archeologinėje literatūroje pirmąkart paminėtas 1899 m., Vilniaus senienų muziejaus vedėjo Fiodoro Pokrovskio parengtame „Kauno gubernijos archeologiniame žemėlapyje“,[3] antrąkart – Petro Tarasenkos 1928 m. išleistoje „Lietuvos archeologijos medžiagoje“.[4]
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,[5], 1992 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. – išskirtinę reikšmę turinčiu kultūros paveldo objektu.[6]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Gruobinios pilis 43 km | Apuolės piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 17 km Kalvių piliakalnis 11 km |
| ||||||||
|
Mosėdžio piliakalnis 21 km Laivių piliakalnis 24 km | ||||||||||
| Rūdaičių piliakalnis 23 km | Nagarbos piliakalnis 20 km Senkų piliakalnis 21 km Kurmaičių piliakalnis 23 km |
Senosios Įpilties III piliakalnis ir Senosios Įpilties piliakalnis 2 km Auksūdžio piliakalnis 6 km | |||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 464–465
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 70 (Nr. 239)
- ↑ Фeдop Покровскiй. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899
- ↑ Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 137
- ↑ Kultūros vertybių registrtas: Įpilties, Senosios Įpilties piliakalnis vad. Karių kalnu
Nuorodos
redaguoti- Lietuvos piliakalniai
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 136. – L. 827 Archyvuota kopija 2016-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 19. – L. 227–234 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai