Darbėnų valsčius

Darbėnų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Darbėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1950)

Darbėnų valsčius (rus. Дорбянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Darbėnai.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XIX a., minimas 1918 m. 1936 m. valsčiuje buvo 227,83 km² dirbamos žemės, apie 35 proc. ploto užėmė miškai, padalinti į 5 girininkijas. Buvo 4 parapijos ir 6 bažnyčios, 64 gyvenvietės.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Darbėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (8 apylinkės) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 317 9912 2146
1936[3] 10 094 64 gyvenvietės (4 bažnytkaimiai, 6 dvarai, 1 palivarkas, 53 kaimai)
1949-01-01
(išsamiau)
246 10 apylinkių [4]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Darbėnai Darbėnų apylinkė
Grūšlaukė Grūšlaukės apylinkė
Juzumai Juzumų apylinkė
Kašučiai Kašučių apylinkė
Laukžemė Laukžemės apylinkė
Lazdininkai Lazdininkų apylinkė
Mančiai Mančių apylinkė
Nausėdai Nausėdų apylinkė
Šlaveitai Šlaveitų apylinkė
Vaineikiai Vaineikių apylinkė
Iš viso: 10 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1936 m. buvusios gyvenvietės:[6]

  • kaimai: Akminalių, Auksodžių, Barkelių, Benaičių, Birštvininkų, Butingės, Darataičių, Darbėnų, Daubėnų, Degimų, Dirgailių, Drumulių, Dubašių, Eškepių, Gegužavų, Grušlaukio (bažnytk.), Grušlaukio-Medsėdžio, Ilginių, Impilties, Kadagynų, Kalgriaužių, Kašučių, Kiaupiškių, Kontininkų, Kumpikų, Kuniginių, Kviežių, Latvelių, Laukžemės (bažnytk.), Lazdininkų, Lendinų, Maloniškių, Markutiškių, Mažonų, Mažučių, Medomiškių, Memaičių, Mončių, Naujukų, Nausėdų, Pasertupių, Pempirų, Peldžių, Pirkulių, Plokščių, Sausdravų, Serapinų, Smeltės, Sudėnų, Šlaveitų, Šukės, Šventosios, Vaineikių, Vaineikių-Medsėdžių, Žinelių;
  • dvarai: Butingės, Darbėnų, Genčių, Impilties (paliv.), Kalgriaužių, Laukžemės, Medšarkių.

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 9912 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Lazdininkai Domas Grabys, karininkas 1942
1918 Vaineikiai Jonas Kiauleikis, gydytojas endokrinologas 1990
1921 Mančiai Antanas Mončys, skulptorius 1993
1927 Mančiai Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytojas onkologė 2020
1948 Vaineikių Medsėdžiai Petras Kalnius, etnologas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59
  6. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.