Darbėnų valsčius

Koordinatės: 56°01′š. pl. 21°16′r. ilg. / 56.02°š. pl. 21.26°r. ilg. / 56.02; 21.26

Darbėnų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Darbėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Telšių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1950)

Darbėnų valsčius (rus. Дорбянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Darbėnai.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1936 m. valsčiuje buvo 227,83 km² dirbamos žemės, apie 35 proc. ploto užėmė miškai, padalinti į 5 girininkijas. Buvo 4 parapijos ir 6 bažnyčios, 64 gyvenvietės.[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Darbėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (8 apylinkės) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4844 473 kiemai [3] 6 seniūnijos 35
1923 m.[4] 317 9912 2146
1932 m. 219 11498 12 seniūnijų [5]
1936 m.[6] 10 094 64 gyvenvietės (4 bažnytkaimiai, 6 dvarai, 1 palivarkas, 53 kaimai)
1949-01-01
(išsamiau)
246 10 apylinkių [7]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Būtingė Butingės seniūnija -
Darbėnai Darbėnų seniūnija Darbėnų apylinkė
Grūšlaukė Grūšlaukės seniūnija Grūšlaukės apylinkė
Juzumai Juzumų seniūnija Juzumų apylinkė
Kašučiai Kašučių seniūnija Kašučių apylinkė
Laukžemė Laukžemės seniūnija Laukžemės apylinkė
Lazdininkai Lazdininkų seniūnija Lazdininkų apylinkė
Mančiai Mončių seniūnija Mančių apylinkė
Naujoji Įpiltis Impilties seniūnija -
Nausėdai Nausėdų seniūnija Nausėdų apylinkė
Šlaveitai Šlaveitų seniūnija Šlaveitų apylinkė
Vaineikiai Vaineikių seniūnija Vaineikių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 10 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

1936 m. buvusios gyvenvietės:[11]

  • kaimai: Akminalių, Auksodžių, Barkelių, Benaičių, Birštvininkų, Butingės, Darataičių, Darbėnų, Daubėnų, Degimų, Dirgailių, Drumulių, Dubašių, Eškepių, Gegužavų, Grušlaukio (bažnytk.), Grušlaukio-Medsėdžio, Ilginių, Impilties, Kadagynų, Kalgriaužių, Kašučių, Kiaupiškių, Kontininkų, Kumpikų, Kuniginių, Kviežių, Latvelių, Laukžemės (bažnytk.), Lazdininkų, Lendinų, Maloniškių, Markutiškių, Mažonų, Mažučių, Medomiškių, Memaičių, Mončių, Naujukų, Nausėdų, Pasertupių, Pempirų, Peldžių, Pirkulių, Plokščių, Sausdravų, Serapinų, Smeltės, Sudėnų, Šlaveitų, Šukės, Šventosios, Vaineikių, Vaineikių-Medsėdžių, Žinelių;
  • dvarai: Butingės, Darbėnų, Genčių, Impilties (paliv.), Kalgriaužių, Laukžemės, Medšarkių.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

1923 m. gyveno 9912 žmonės:

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1897 Lazdininkai Domas Grabys, karininkas 1942
1918 Vaineikiai Jonas Kiauleikis, gydytojas endokrinologas 1990
1921 Mančiai Antanas Mončys, skulptorius 1993
1927 Mančiai Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytojas onkologė 2020
1948 Vaineikių Medsėdžiai Petras Kalnius, etnologas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  6. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599–600 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59
  11. Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.