Darbėnų valsčius
Koordinatės: 56°01′š. pl. 21°16′r. ilg. / 56.02°š. pl. 21.26°r. ilg.
| Darbėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Darbėnai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Telšių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kretingos apskritis (1918–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1950) |
Darbėnų valsčius (rus. Дорбянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Darbėnai.
Istorija Keisti
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1936 m. valsčiuje buvo 227,83 km² dirbamos žemės, apie 35 proc. ploto užėmė miškai, padalinti į 5 girininkijas. Buvo 4 parapijos ir 6 bažnyčios, 64 gyvenvietės.[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Darbėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (8 apylinkės) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4844 | 473 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 35 | |
| 1923 m.[4] | 317 | 9912 | 2146 | ||
| 1936 m.[5] | 10 094 | 64 gyvenvietės (4 bažnytkaimiai, 6 dvarai, 1 palivarkas, 53 kaimai) | |||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
246 | 10 apylinkių [6] | |||
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|
| Darbėnai | Darbėnų apylinkė |
| Grūšlaukė | Grūšlaukės apylinkė |
| Juzumai | Juzumų apylinkė |
| Kašučiai | Kašučių apylinkė |
| Laukžemė | Laukžemės apylinkė |
| Lazdininkai | Lazdininkų apylinkė |
| Mančiai | Mančių apylinkė |
| Nausėdai | Nausėdų apylinkė |
| Šlaveitai | Šlaveitų apylinkė |
| Vaineikiai | Vaineikių apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyvenvietės Keisti
1936 m. buvusios gyvenvietės:[8]
- kaimai: Akminalių, Auksodžių, Barkelių, Benaičių, Birštvininkų, Butingės, Darataičių, Darbėnų, Daubėnų, Degimų, Dirgailių, Drumulių, Dubašių, Eškepių, Gegužavų, Grušlaukio (bažnytk.), Grušlaukio-Medsėdžio, Ilginių, Impilties, Kadagynų, Kalgriaužių, Kašučių, Kiaupiškių, Kontininkų, Kumpikų, Kuniginių, Kviežių, Latvelių, Laukžemės (bažnytk.), Lazdininkų, Lendinų, Maloniškių, Markutiškių, Mažonų, Mažučių, Medomiškių, Memaičių, Mončių, Naujukų, Nausėdų, Pasertupių, Pempirų, Peldžių, Pirkulių, Plokščių, Sausdravų, Serapinų, Smeltės, Sudėnų, Šlaveitų, Šukės, Šventosios, Vaineikių, Vaineikių-Medsėdžių, Žinelių;
- dvarai: Butingės, Darbėnų, Genčių, Impilties (paliv.), Kalgriaužių, Laukžemės, Medšarkių.
Gyventojai Keisti
Tautinė sudėtis Keisti
1923 m. gyveno 9912 žmonės:
- Lietuviai - 85,7% (8495);
- Latviai - 6,94% (688);
- Žydai - 6,06% (601);
- Vokiečiai - 0,62% (61);
- Kiti - 0,68% (67).
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1897 | Lazdininkai | Domas Grabys, karininkas | 1942 |
| 1918 | Vaineikiai | Jonas Kiauleikis, gydytojas endokrinologas | 1990 |
| 1921 | Mančiai | Antanas Mončys, skulptorius | 1993 |
| 1927 | Mančiai | Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytojas onkologė | 2020 |
| 1948 | Vaineikių Medsėdžiai | Petras Kalnius, etnologas | |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59
- ↑ Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.