Seiliūnai

Koordinatės

54°16′19″š. pl. 23°52′59″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.883°r. ilg.Koordinatės: 54°16′19″š. pl. 23°52′59″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.883°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Noragėlių seniūnija

Gyventojų skaičius

146 ^{(2011 m.)}

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Seiliū́nai
Kilmininkas:	Seiliū́nų
Naudininkas:	Seiliū́nams
Galininkas:	Seiliū́nus
Įnagininkas:	Seiliū́nais
Vietininkas:	Seiliū́nuose

Seiliūnai – kaimas Lazdijų rajone, 4 km į šiaurę nuo Noragėlių, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai . Į vakarus nuo kaimo telkšo Obelija. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.

Pastatas Seiliūnuose

IstorijaKeisti

Kaimo gilią senovę mena 1957 m. kasant žvyrą suardyti kapai (Seiliūnų kapinynas) su gausiomis įkapėmis. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV–V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar 1968 ir 1971 m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. 1547–1559 m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui Seirijuose. Vėliau, 1688 m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai. 1917 m. kaime gyveno – 221 žmogus.

Nepriklausomybės metais (1920 m.) Seiliūnuose įsteigta pradžios mokykla, kurią lankė Seiliūnų, Mankūnėlių. Seirijočių ir Roičių kaimo vaikai. Mokykla iš pradžių glaudėsi ūkininkų pirkiose, tačiau vėliau ūkininkas Jonas Bražinskas savo lėšomis pastatė atskirą pastatą.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.

1888 m.^[2]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[3]

1979 m.^sur.

1986 m.^[4]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

432

263

218

232

233

254

227

181

146

ŠaltiniaiKeisti

↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
↑ Seiliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.
↑ Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 642 psl.

[1] Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)

[2] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.

[MLTE-3] Seiliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.

[TLE-4] Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 642 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]