Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jokūbas Robinzonas
Gimė: 1889 m.
Seirijai, Rusijos imperija
Mirė: 1977 m. spalio 24 d. (~88 metai)
Niujorkas, JAV
Tėvas: Deividas Robinzonas
Veikla: Lietuvos ir JAV teisininkas, politikas.
Alma mater: Varšuvos universitetas

Jokūbas Robinzonas (angl. Jacob Robinson, Jakob Robinson) (1889 m. Seirijuose, Rusijos imperija - 1977 m. spalio 24 d. Niujorke, JAV) – žydų kilmės Lietuvos ir JAV teisininkas ir politikas, 1923-1926 m. Lietuvos Antrojo Seimo ir 1926-1927 m. Lietuvos Trečiojo Seimo narys.

Turinys

BiografijaKeisti

Gimė 1889 m. Seirijuose. Tėvas Deividas Robinzonas dirbo mokytoju žydų pradinėje mokykloje. Norėdami, kad sūnus gautų įvairiapusiškesnį išsilavinimą, tėvai leido Jokūbą į valstybinę pradinę mokyklą ir į žydų religinę mokyklą. Kaip ir daugelis to meto žydų vaikų, Jokūbas įgijo tradicinį žydų išsilavinimą pas privatų mokytoją Vištytyje. Vėliau tėvai išsiuntė jį mokytis į sekuliarią Suvalkų berniukų gimnaziją. 1914 m. baigė Varšuvos universiteto Teisės fakultetą. Buvo pašauktas tarnauti Rusijos kariuomenėje, dalyvavo pirmame pasauliniame kare. 1915 metais J. Robinzonas pateko į vokiečių nelaisvę, kurioje praleido trejus metus. Po karo grįžo į nepriklausomą Lietuvą, kur apsigyveno Virbalio miestelyje.

Vos pradėjęs savarankišką profesinę veiklą, Robinzonas įsitraukė į žydų visuomeninį gyvenimą. Buvo mokyklinio lavinimo ivrito kalba šalininkas, aktyviai dalyvavo judėjime „Tarbut“. 1919 m. įsteigė Virbalyje hebrajų vidurinę mokyklą, kuriai vadovavo iki 1922 metų. 1922 m. gavo teisę verstis advokato praktika. Kaune atidarė juridinę kontorą, buvo pakviestas dirbti juriskonsultu Užsienio reikalų ministerijoje. Gyvendamas Kaune dirbo žydų laikraščio leisto jidiš kalba „Di idishe shtime“ redaktoriumi. Būdamas nepaprastai gabus ir išskirtinai darbštus, Robinzonas tapo tarptautinės teisės žinovu, įtakingu ir gerbiamu politiku, diplomatu, visuomenės veikėju, atstovavo Lietuvai tarptautiniame teisme ir tarptautiniuose arbitražuose.

1923 m. Robinzonas buvo išrinktas į Lietuvos Antrąjį Seimą ir vadovavo žydų frakcijai bei visų tautinių mažumų deputatų blokui. 1925-1931 m. dalyvavo visuose Tautų Lygos tarptautiniuose simpoziumuose, skirtuose tautinių mažumų problemoms, aktyviai gynė žydų interesus. 1926-1927 m. buvo išrinktas į Lietuvos Trečiąjį Seimą. 1931-1933 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dirbo juridiniu patarėju, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame Hagos teisme nagrinėjant Mėmelio (Klaipėdos) klausimą. J. Robinzonas parašė ”Klaipėdos krašto konvencijos komentarą”, kuriame gynė politines ir teisines Lietuvos pozicijas Klaipėdos krašte.

Diplomatinį statusą turintis J. Robinzonas buvo nepaprastasis Prezidento Antano Smetonos ambasadorius ypatingiems užsienio reikalams. Vokietijoje atėjus į valdžią naciams, Robinzonas kėlė į viešumą jų grėsmingus ketinimus Europos žydų atžvilgiu. Naudodamasis ryšiais valdžioje, jis siekė gauti leidimą žydų pabėgėliams iš Vokietijos įvažiuoti į Lietuvą.

1940 m. iš Portugalijos, kur buvo su šeima, J. Robinzonas emogravo į JAV. Įsikūręs Niujorke, po metų jis įsteigė Žydų institutą prie Amerikos ir Pasaulio žydų kongresų ir iki 1947 m. jam vadovavo. Jis prisidėjo prie lietuvių išeivijos organizacijų veiklos. 1945 m. konsultavo vyriausiuosius Niurnbergo tarptautinio tribunolo kaltintojus Robertą M. Jacksoną ir Telfordą Teylorą. 1946 m. tapo JAV piliečiu.[1];

J. Robinzonas daug prisidėjo kuriant Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisiją (1946-1947 m.). 1947 m. ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant Palestinos klausimą JT generalinėje Asamblėjoje J. Robinzonas buvo Žydų agentūros juridinis patarėjas, o 1948-1957 m. – Izraelio delegacijos JT patarėjas.[2]

1960-1961 m. vadovaujant Izraelio generaliniam prokurorui Gideonui Hausneriui, kartu su generalinio prokuroro pavaduotoju Gabrieliu Bachu ir Tel Avivo apygardos prokuroru Yaakovu Bar-Oru J.Robinzonas buvo kaltintojas procese prieš nacių nusikaltėlį Adolfą Eichmaną.[3]

Daug prisidėjo prie Vokietijos ir Izraelio santykių išsprendimo, jis pasiūlė šių dviejų šalių susitarimo tekstą dėl kompensacijos. Šiuo susitarimu pagrįsti vėliau priimti įstatymai dėl kompensacijos išmokų. Baigęs diplomatinę karjerą, J. Robinzonas iki pat mirties dirbo muziejuje Jad Vašem.[4]

PublikacijosKeisti

  • Lietuvos įstatymų raidynas (1933 m.);
  • Klaipėdos konvencijos komentaras (1934 m.);
  • Klaipėdos Statuto komentarai (1934 m.);
  • Baltijos teisinė unija (1937 m.);
  • Lietuvos įstatymai (1940 m.);[5]
  • Robinson, Jacob, Oscar Karbach, Max M. Laserson, Nehemiah Robinson, and M. V. Vishniak. Were the minorities treaties a failure? New York: Institute of Jewish affairs of the American Jewish congress and the World Jewish congress. (1943 m.);[6]
  • JT metemorfozė (1958 m.);
  • Žydų istorijos nacių laikotarpiu vadovas (1960 m., kartu su F. Ridmanu).

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti