Juozas Adomonis
| Juozas Adomonis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1932 m. kovo 16 d. Seirijai, Alytaus apskritis |
| Mirė | 2022 m. balandžio 29 d. (90 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Tėvas | Antanas Adomonis |
| Sutuoktinis (-ė) | Brigita Adomonienė |
| Vaikai | Evaldas, Vilmantas |
| Veikla | dailininkas keramikas |
| Partija | 1975 m. SSKP |
| Alma mater | 1957 m. LSSR dailės institutas |
Juozas Adomonis (1932 m. kovo 16 d. Seirijuose, Alytaus apskrityje – 2022 m. balandžio 29 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos dailininkas keramikas.
Biografija redaguoti
1947 m. baigė Skiemonių progimnaziją, 1947–1951 m. mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje. 1951–1957 m. studijavo LTSR dailės institute, įgijo meninės keramikos dailininko išsilavinimą.[3]
1957–1961 m. Lietuvos lengvosios pramonės valdybos dailininkas. 1961–1962 m. Vilniaus modelių namų dailininkas. 1962–2010 m. Vilniaus dailės akademijoje dėstė keramikos disciplinas; 1974–1986 m. prorektorius, 1984–2001 m. Keramikos katedros vedėjas, nuo 1983 m. profesorius. Nuo 1957 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.[4]
Kūryba redaguoti
Sukūrė dekoratyvinės keramikos eksterjerui ir interjerui;
- pano Vilniaus kavinėje „Mėta“, 1976 m.
- sienų plokščių ir pano ansamblis Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, 1984 m.
- kompozicija „Kolona“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto kavinėje, 1988 m.
- vazų komplektas Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmuose, 1992–1994 m.
- dekoratyvinių židinių, šviestuvų, servizų, teminių kompozicijų.
Kūriniai lakoniškų formų, architektoniški, stilizuoti, harmoningų spalvinių derinių, dažniausiai dengti matinėmis glazūromis. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; tarptautinių keramikos simpoziumų (Čekija, Vengrija) dalyvis; 1971 m., 1975 m. simpoziumo Vilniuje organizatorius.[5][6]
Bibliografija redaguoti
- Dailioji keramika: mokomoji priemonė, 1966 m.
- Taikomoji dekoratyvinė dailė: albumas, 1969 m. (kitas leidimas – 1972 m.)
- Nuo taško iki sintezės: taikomosios dailės kompozicijos pagrindai: mokomoji knyga, 1994 m.
- Keramikos menas: meninės keramikos specialybės pagrindai: vadovėlis, 1998 m.
- Nuo taško iki sintezės: taikomosios dailės kompozicijos pagrindai. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. – 247 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-91-2
- Juozas Adomonis: keramikos darbų katalogas (sud. Juozas Adomonis, Danutė Zovienė). – Vilnius: Artseria, 2011. – 134 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-716-76-1
Įvertinimas redaguoti
- 1977 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius[7]
- 2004 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija[8]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Mirė keramikas, pedagogas Juozas Adomonis. lrt.lt. 2022-05-02. Nuoroda tikrinta 2022-05-03.
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Juozas Adomonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-02. Nuoroda tikrinta 2022-05-03.
- ↑ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=6
- ↑ http://www.artistsassociation.lt/index.php?cid=111&client_id=255[neveikianti nuoroda]
- ↑ Genovaitė Kęstutytė. Juozas Adomonis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 14-15
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Juozas Adomonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 98 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=382497
- ↑ Juozas Adomonis: proceso žymės kūrinyje Archyvuota kopija 2012-06-01 iš Wayback Machine projekto.