1797 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 15 d. – pasirašytas trišalis Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos aktas, kuriuo galutinai likviduota Abiejų Tautų Respublika – Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Į trišalį susitarimą įtraukta ir karaliaus abdikacija – sosto atsisakymas;
- Sausio 26 d. – Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai – Krokuva, Prūsijai – Varšuva.
Gimtadieniai
redaguoti- Kovo 19 d. – Vilhelmas Povilas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1870 m.).
Nedatuota
- Anupras Jacevičius, 1831 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (m. 1836 m.).
- Jurgis Henrikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (m. 1850 m.).
- Mykolas Hlušnevičius, Lietuvos astronomas (m. 1862 m.).
Mirtys
redaguoti- Birželio 15 d. – Pranciškus Bukota, Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas (g. 1747 m.).
- Spalio 9 d. – Vilniaus Gaonas, judaizmo rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, kabalistas, vėliau pramintas Vilniaus Genijumi (g. 1720 m.
Pasaulyje
redaguotiIlgalaikiai įvykiai
redaguoti- Prancūzijos revoliucija (1789 – 1799 m.).
Įvykiai
redaguoti- Balandžio 17 d. – pasirašyta slapta austrų ir prancūzų Leobeno taikos sutartis, pagal kurią Austrija neteko Belgijos ir Lombardijos, tačiau jai atiteko Venecijos respublikos teritorijos, Istrija ir Dalmatija;
- Rugsėjo 4 d. – gen. Augerfefau suorganizuoja Fruktidoro XVIII perversmą, kad apsaugotų Prancuziją nuo rojalistinio sukilimo;
- Spalio 22 d. – Paryžiuje pirmą kartą sėkmingai išbandytas parašiutas. Prancūzas Andrė Žakas Garnerenas su parašiutu iššoko iš oro baliono, pakilusio į 680 metrų aukštį.
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 31 d. – Francas Šubertas, austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių (m. 1828 m.).
- Kovo 22 d. – Vilhelmas I, Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius (m. 1888 m.).
- Balandžio 6 d. – Pjeras Leru, Prancūzijos filosofas, socialistas utopistas. Vienas krikščioniškojo socializmo pradininkų (m. 1871 m.).
- Rugpjūčio 30 d. – Mary Shelley, anglų rašytoja[1] (m. 1851 m.).
- Lapkričio 3 d. – Aleksandras Bestuževas, rusų rašytojas, kritikas, publicistas, karininkas (m. 1837 m.).
- Lapkričio 29 d. – Gaetanas Donicetis, italų kompozitorius, žymus belcanto meistras, vienas reikšmingiausių XIX a. pirmosios pusės italų operos kūrėjų (m. 1848 m.).
- Gruodžio 13 d. – Henrikas Heinė, vokiečių rašytojas, poetas ir žurnalistas, vienas žymiausių pirmosios XIX amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių (m. 1856 m.).
Nedatuota
- Utagawa Hiroshige, japonų ukiyo-e dailininkas ir vienas žymiausių menininkų šioje srityje (m. 1858 m.).
Mirtys
redaguoti- Rugpjūčio 9 d. – Edmundas Berkas, airių politikas, rašytojas, oratorius, politikos teoretikas ir filosofas, ilgą laiką ėjęs pareigas Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmuose atstovaudamas Vigų (angl. Whig) partiją. Išrinktas į Bendruomenių Rūmus, netrukus išgarsėjo kaip vienas ištikimiausių opozicijos šalininkų ir karštas liberalių idėjų ir institucijų rėmėjas (g. 1729 m.).
- Lapkričio 16 d. – Frydrichas Vilhelmas II, nuo 1786 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas ir Prūsijos karalius (g. 1744 m.).