Vikipedija

Krikštonys

Krikštonys
{{#if:280px
Bendruomenės centras
Krikštonys
Krikštonys
54°12′54″š. pl. 23°55′23″r. ilg. / 54.215°š. pl. 23.923°r. ilg. / 54.215; 23.923 (Krikštonys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Noragėlių seniūnija
Gyventojų (2021) 189
Vikiteka Krikštonys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krikštónys
Kilmininkas: Krikštonių̃
Naudininkas: Krikštonìms
Galininkas: Krikštónis
Įnagininkas: Krikštonimìs
Vietininkas: Krikštonysè
Istoriniai pavadinimai lenk. Kryksztany

Krikštonys – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Seirijų, 4 km į pietryčius nuo Noragėlių, 2 km nuo kairiojo Nemuno kranto. Už kelių šimtų metrų nuo kaimo telkšo Dunojus. Seniūnaitijos centras. Stovi 1932 m. pastatyta Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia (pastatė kunigas Jonas Reitelaitis).

Iš kaimo eina keliai  2515  Seirijai–Krikštonys ,  2534  Noragėliai–Krikštonys .

Kultūros centras
Alytnamiai

Etimologija redaguoti

Krikštonys – asmenvardinis vietovardis, sudarytas iš asmenvardžio Krikštónis ar panašaus (pavyzdžiui, yra pavardė Krikštonáitis), daugiskaitos.[2]

Istorija redaguoti

Prie kaimo yra Krikštonių piliakalnis ir pilkapynas. Istoriniuose šaltiniuose Krikštonys pirmą kartą paminėti 1434 m. Ldk Žygimanto Kęstutaičio raštuose. XVI a. plaukiojo keltas per Nemuną. XVIII a. pradžioje per kaimą ėjo pašto kelias. XIX a. Krikštonys – kaimas ir palivarkas Seinų apskrities Kudrėnų valsčiuje, priklausęs Seirijų parapijai. Kaimas buvo plačiai išsidriekęs, susidarė iš 3 dalių.[3]

 
Gudonių kaimo vaizdas iš 300 m aukščio. Kitoje Dunojaus ežero pusėje Krikštonys. 3 dešimtmetis

1926 m. įkurta Krikštonių parapija. 1944 m. gruodžio 24-25 dienomis sovietinių kareivių buvo sudegintos ūkininkų Karolio Dundziaus ir Jono Grušausko sodybos. TSRS laikais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4] Kaimo bažnyčią, mokyklą, kelis gyvenamuosius namus ir kapines projektavo bei su parapijiečiais statė klebonas Jonas Reitelaitis. Veikia jo vardo muziejus. 2020 m. patvirtintas Krikštonių herbas.

Iki XXI a. pr. kaime veikė Krikštonių pagrindinė mokykla (1919–1948 m. pradinė, 1948–1961 m. septynmetė, aštuonmetė, 1961–2001 m. vidurinė), kultūros namai, 1954 m. atidaryta biblioteka, medicinos punktas, paštas (LT-67014).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga Kudrėnų valsčius Seinų apskritis
–1950 m. Seirijų valsčius Alytaus apskritis
1950–1963 m. Krikštonių apylinkės centras Lazdijų rajonas
1963–1995 m. Noragėlių apylinkė
1995– Noragėlių seniūnija Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1880 m. 1888 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1978 m.[9]
230 375 435 321 330 411 439
1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] -
400 464 413 304 228 189 -


Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. ↑ Kryksztany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 747 psl. (lenk.)
  4. ↑ Krikštonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 50 psl.
  5. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Krikštonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 217 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Krikštonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 174 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Krikštonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 401
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Krikštonys. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 551 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Krikštonys&oldid=7037013"