Šventežeris
{{#if:270
Miestelio gatvė
Šventežeris
Šventežeris
54°14′28″š. pl. 23°38′28″r. ilg. / 54.241°š. pl. 23.641°r. ilg. / 54.241; 23.641 (Šventežeris)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Šventežerio seniūnija
Gyventojų (2021) 262
Vikiteka Šventežeris
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šveñtežeris
Kilmininkas: Šveñtežerio
Naudininkas: Šveñtežeriui
Galininkas: Šveñtežerį
Įnagininkas: Šveñtežeriu
Vietininkas: Šveñtežeryje
Istoriniai pavadinimai lenk. Święto Jeziory[2]

Šventežeris – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Lazdijų, šalia kelio  132  AlytusSeirijaiLazdijai , Sūduvos aukštumoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1882 m.), veikia Šventežerio vidurinė mokykla (joje yra kraštotyros muziejus), biblioteka, veikia plastikinių langų ir durų gamykla „Megrame“.

Į šiaurę nuo miestelio telkšo Šventežerio ežeras, pagal kurį ir buvo pavadintas miestelis. Priešingame ežero krante ir ratu apie miestelį įsikūręs Šventežerio kaimas.

Paminklas partizanams
Buvęs pašto pastatas
Šventežerio bažnyčia
Autobusų stotelė

Istorija

redaguoti

Iki XVI a. vietovė buvo negyvenama, plytėjo dykra. 1511 m. dabartinio Šventežerio apylinkes Ldk Žygimantas Senasis padovanojo Trakų kaštelionui Jurgiui Radvilai, kuris čia įkūrė Seirijų dvaro palivarką, vėliau pavadintą Šventežeriu.[3] Jo palikuonys 1598 m. miestelyje pastatė evangelikų-reformatų bažnyčią ir padarė miestelį parapijos centru. Pagal 1650 m. inventorių Šventežeryje buvo turgaus aikštė, ir jame gyveno 78 šeimos.

Šiaurės karo metu (1655–1661 m.) Šventežeris nukentėjo, jame teliko teliko 47 šeimos (1663 m.). 1663 m. evangelikų-reformatų bažnyčią užėmė katalikai. 1746 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, bet ji sudegė 1863 m. Naujoji neoklasicizmo stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 1882 m. ir stovi iki šiol. 1744 m. Šventežerio parapijai priklausė dvaras ir 10 kaimų. 1783 m. Radvilos neteko Šventežerio nuosavybės teisių. 1863 m. katalikų bažnyčios valdos nusavintos.

Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. 1880 m. įsteigta pradinė mokykla (nuo 1953 m. vidurinė). XIX a. pabaigoje Šventežeris – kaimas ir palivarkas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.[4]

Prieš I pasaulinį karą veikė „Žiburio“ ir Blaivybės draugijos skyriai. 1920–1930 m., kai buvo padalintas buvęs dvaras, miestelio gyventojų truputį padaugėjo. Tarpukariu buvo valsčiaus valdyba, mokykla, paštas, policijos nuovada, sveikatos punktas, vaistinė, šaulių ugniagesių komanda, vartotojų kooperatyvas „Artojas“, pieninė, motorinis malūnas ir elektrinė, aliejaus spaudykla, kelios krautuvės, amatininkai. Šventežeryje žydai negyveno (tik kurį laiką valdė dvarą).[5]

1945 m. įsteigta biblioteka. LTSR laikais Šventežeris buvo Šventežerio apylinkės centras ir „Spartuolio“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1645 m. Šventežerio valsčiaus centras ?
XIX a. pradžia – 1941 m. Seinų apskritis
19411950 m. Lazdijų apskritis
19501995 m. Šventežerio apylinkės centras Lazdijų rajonas
1995 Šventežerio seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1866 m. 1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
271 300 326 389 547 470 478
1982 m.[11] 1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
483 454 458 274 295 264 -

Žymūs žmonės

redaguoti
 
Miestelio centras

Literatūra

redaguoti

Rašytojas Kazys Saja 1971 m. parašė pjesę „Šventežeris“ apie sovietmečių kolūkius.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  3. 3,0 3,1 Šventežeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-22).
  4. Święto Jeziory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 psl. (lenk.)
  5. Šventežeris. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 495 psl.
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ŠventežerisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 443 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ŠventežerisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 38 psl.
  12. Šventežeris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 238
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

  Teizai – 4 km
Šventežerio kaimas – 1 km
 
LAZDIJAI – 8 km
     
     
     
SEIRIJAI – 11 km
Mikyčiai – 4 km