Šventežeris
- Kitos reikšmės – Šventežeris (reikšmės).
Šventežeris | ||
---|---|---|
54°14′28″š. pl. 23°38′28″r. ilg. / 54.241°š. pl. 23.641°r. ilg. | ||
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Lazdijų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Šventežerio seniūnija | |
Gyventojų | 262 | |
Vikiteka | Šventežeris | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Święto Jeziory[2] |
Šventežeris – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Lazdijų, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai , Sūduvos aukštumoje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1882 m.), veikia Šventežerio vidurinė mokykla (joje yra kraštotyros muziejus), biblioteka, veikia plastikinių langų ir durų gamykla „Megrame“.
Į šiaurę nuo miestelio telkšo Šventežerio ežeras, pagal kurį ir buvo pavadintas miestelis. Priešingame ežero krante ir ratu apie miestelį įsikūręs Šventežerio kaimas.
Istorija
redaguotiIki XVI a. vietovė buvo negyvenama, plytėjo dykra. 1511 m. dabartinio Šventežerio apylinkes Ldk Žygimantas Senasis padovanojo Trakų kaštelionui Jurgiui Radvilai, kuris čia įkūrė Seirijų dvaro palivarką, vėliau pavadintą Šventežeriu.[3] Jo palikuonys 1598 m. miestelyje pastatė evangelikų-reformatų bažnyčią ir padarė miestelį parapijos centru. Pagal 1650 m. inventorių Šventežeryje buvo turgaus aikštė, ir jame gyveno 78 šeimos.
Šiaurės karo metu (1655–1661 m.) Šventežeris nukentėjo, jame teliko teliko 47 šeimos (1663 m.). 1663 m. evangelikų-reformatų bažnyčią užėmė katalikai. 1746 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, bet ji sudegė 1863 m. Naujoji neoklasicizmo stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 1882 m. ir stovi iki šiol. 1744 m. Šventežerio parapijai priklausė dvaras ir 10 kaimų. 1783 m. Radvilos neteko Šventežerio nuosavybės teisių. 1863 m. katalikų bažnyčios valdos nusavintos.
Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. 1880 m. įsteigta pradinė mokykla (nuo 1953 m. vidurinė). XIX a. pabaigoje Šventežeris – kaimas ir palivarkas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.[4]
Prieš I pasaulinį karą veikė „Žiburio“ ir Blaivybės draugijos skyriai. 1920–1930 m., kai buvo padalintas buvęs dvaras, miestelio gyventojų truputį padaugėjo. Tarpukariu buvo valsčiaus valdyba, mokykla, paštas, policijos nuovada, sveikatos punktas, vaistinė, šaulių ugniagesių komanda, vartotojų kooperatyvas „Artojas“, pieninė, motorinis malūnas ir elektrinė, aliejaus spaudykla, kelios krautuvės, amatininkai. Šventežeryje žydai negyveno (tik kurį laiką valdė dvarą).[5]
1945 m. įsteigta biblioteka. LTSR laikais Šventežeris buvo Šventežerio apylinkės centras ir „Spartuolio“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1645 m. | Šventežerio valsčiaus centras | ? |
XIX a. pradžia – 1941 m. | Seinų apskritis | |
1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | |
1950–1995 m. | Šventežerio apylinkės centras | Lazdijų rajonas |
1995– | Šventežerio seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | ||||||||
1827 m. | 1866 m. | 1888 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
271 | 300 | 326 | 389 | 547 | 470 | 478 | ||
1982 m.[11] | 1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
483 | 454 | 458 | 274 | 295 | 264 | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Samuelis Boguslavas Chilinskis (apie 1631–1668), Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, gimė Šventežeryje. Jo vertimas buvo pirmasis, kuris buvo pradėtas spausdinti;
- Karolė Požėraitė, rašytoja.
Literatūra
redaguotiRašytojas Kazys Saja 1971 m. parašė pjesę „Šventežeris“ apie sovietmečių kolūkius.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ 3,0 3,1 Šventežeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-22).
- ↑ Święto Jeziory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 psl. (lenk.)
- ↑ Šventežeris. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 495 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šventežeris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 443 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šventežeris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 38 psl.
- ↑ Šventežeris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 238
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Teizai – 4 km Šventežerio kaimas – 1 km |
|||||||||||
LAZDIJAI – 8 km |
|
SEIRIJAI – 11 km | |||||||||
Mikyčiai – 4 km |