Atverti pagrindinį meniu

Koordinatės: 54°14′3″ š. pl. 23°45′28″ r. ilg. / 54.23417°š. pl. 23.75778°r. ilg. / 54.23417; 23.75778 Trako miškas – miškas pietų Lietuvoje, Lazdijų rajone, 2 km į vakarus nuo Seirijų. Įeina į Metelių regioninį parką. Apima ~7 km². Priklauso Veisiejų miškų urėdijai (Seirijų girininkijai).

Miške vyrauja pušynai (34 %), yra eglynų (27 %), beržynų (14 %), juodalksnynų (10 %), ąžuolynų (9 %), uosynų (3 %), drebulynų (2 %), skroblynų (1 %). Dauguma medynų yra pusamžiai (57 %), jaunuolynai sudaro 23 %, pribręstantys medynai 15 %, brandūs medžiai 5 %. Medynų vidutinis amžius – 52 metai.

Miško reljefas kalvotas, aukščiausia kalva – Gaidžiakalnis. Įlomėse yra pelkių, mažų ežerėlių (Jonkiškės, Skuisto). Būdingi vėlėniniai jauriniai dirvožemiai, vietomis yra glėjiškų priemolių ir priesmėlių.

Trako miške gyvena šernai, kiškiai, stirnos, lapės, briedžiai, kiaunės, usūriniai šunys, voverės, jerubės, slankos. 1960 m. miškas paskelbtas Trako botaniniu draustiniu. Trako miške yra vienintelė Lietuvoje bekočių ąžuolų natūrali augimvietė. Iš viso miške auga 379 aukštesniųjų augalų rūšys, tarp jų saugomi augalai – didžiažiedė rusmenė, miškinė lelija, plačialapis begalis, geltonžiedžis pelėžirnis, plačialapė klumpaitė, ilgagalvis dobilas, kalninė jonažolė[1][2].

Greta miško yra Paročkės, Ročkių, Jonkiškės kaimai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://lazdijai-turizmas.lt/lt/marsrutai-turistams/zirgais/trako-botaninis/
  2. Trako miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 331 psl.