Švenčionėliai

Švenčionėliai
   Herb Nowych Święcian.svg   
Platumai 18208, Lithuania - panoramio (15).jpg
Švenčionėliai žvelgiant nuo Platumų
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 4 683
Plotas 5,85 km²
Tankumas (2022) 801 žm./km²
Pašto kodas LT-18022
Commons-logo.svg Vikiteka Švenčionėliai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Švenčionė̃liai
Kilmininkas: Švenčionė̃lių
Naudininkas: Švenčionė̃liams
Galininkas: Švenčionėliùs
Įnagininkas: Švenčionė̃liais
Vietininkas: Švenčionė̃liuose

lenk. Nowe Święciany

Švenčionėliai – miestas Lietuvos rytuose, Švenčionių rajono savivaldybėje. Švenčionėlių seniūnijos centras. 2020 m. pabaigoje, 2-as pagal gyventojų skaičių Švenčionių savivaldybės ir 51-as pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas[2].

Švenčionėlių vaizdas iš lėktuvo
Kultūros rūmai

EtimologijaKeisti

Miestelio vardas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo,[3] prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau prigijo Švenčionėlių vardas.

GeografijaKeisti

Išsidėstęs 11 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionių, 10 km į pietus nuo Kaltanėnų, Labanoro girios rytų pakraštyje.

Kelias į Švenčionis, o pro Kaltanėnus – į Ignaliną, Uteną, Molėtus, žvyrkelis per Labanoro regioninį parką ir Januliškio kaimą į Labanorą. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu traukiniai kursuoja į Vilnių ir Turmantą.

Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai. Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų. Apie 4,5 kilometrus į šiaurę nuo Švenčionėlių miesto centro prasideda Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, apie 4,5 kilometrai į š.v., vakarus ir p.v. - Labanoro regioninis parkas.

Geležinkelio ruožas

IstorijaKeisti

 
1938 m. miestelio planas

Manoma, kad teritorija, kur įsikūrę Švenčionėliai, priklausė Nalšiai ar nalšėnams, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi tarp 1229 ir 1298 metų, o pats miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pabaigoje. Tuo vardu minimas palivarkas, priklausęs Juodiškio dvarui. Švenčionėlių dvaro būta ir visai kitoje vietoje, arčiau Švenčionių, šalia Grigaliūnų kaimo.

Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais buvo Juodiškio dvaras ir kaimas. Dabar ta miesto dalis vadinama Juodiškėliu. Anksčiau Švenčionių gatvės posūkyje stovėjo įdomus akmeninis pastatas, kuriame ilgai buvo kepykla. Tai buvo bene seniausias pastatas dabartiniuose Švenčionėliuose.

Švenčionėlių gyvenvietė atsirado 1861 m. kairiuoju pažeimeniu nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį ir įkūrus geležinkelio stotį. 18951899 m. nutiesus Panevėžio–Pastovio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. Apytikriai tuo metu pro čia nutiestas Švenčionių-Utenos plentas.

XIX a. pabaigoje Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, 1880 m. minima tik 13 sodybų su 82 gyventojais. Iš Švenčionėlių geležinkeliu buvo galima nuvykti į Narutį, Pastovius, Panevėžį, Varšuvą ir Sankt Peterburgą, o nutiesus geležinkelio atkarpą iki Berezvečės, ir į Gluboką (Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis). 1900 m. miestelis sudegė. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Naujos gatvės buvo tiesiamos į pietus nuo Juodiškio, tiesiog per šilą.

1907 m. miško pakraštyje pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Nedaug kas liko iš jo nuostabių dirbinių. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.

Švenčionėlių gyvenvietėje XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, nuo 1894 m. veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1920 m. suteiktos miesto teisės, 19201939 m. buvo okupuotas lenkų, čia buvo įsikūręs Švenčionėlių pasienio apsaugos korpusas. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. 1939 m. patvirtintos miesto teisės, 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. rudenį, į Švenčionėlius suvaryti ir nužudyti Švenčionių apskrityje gyvenę žydai. Holokausto vietoje ties Platumais spalio 8-10 d. buvo sušaudyti ir užkasti 3 726 aukų palaikai.

Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės partizanai.

1959 m. buvo pastatyta Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia. Iki 1972 m. stovėjo Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė, kuri vėliau buvo nugriauta.

Mieste veikia paštas, Švenčionėlių vaikų globos namai[4], 3 mokyklos, meno mokykla.

1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas Švenčionėlių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga Švenčionėlių valsčiaus centras Švenčionių apskritis
1918 m. Naujųjų Švenčionių apskritis
19251939 m. Švenčionių apskritis Vilniaus vaivadija
19391941 m. Švenčionėlių apskrities centras
19411950 m. Švenčionių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Švenčionėlių rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionėlių apylinkės centras Švenčionių rajonas
19952013 m. Švenčionėlių miesto seniūnija ir Švenčionėlių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
2013 Švenčionėlių seniūnijos centras
 
Švenčionėlių kryžius
 
Pašto gatvė Švenčionėliuose

GyventojaiKeisti

Švenčionėliuose didžiausias žmonių skaičius gyveno 1989-1990 metais, kuomet gyveno 7712 žmonių ir pagal jų skaičių buvo stambiausias rajono miestas.

Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m.
1880 m.[5] 1931 m.[6] 1970 m.sur. 1976 m.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2005 m. 2011 m.sur.[11]
82 3 867 5 979 6 600 6 566 7 712 6 923 6 585 5 950
2017 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.sur.[12] - - - - -
5 160 4 865 4 726 4 748 - - - - -


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 5 771 žmonės:[13]

2001 m. gyveno 6 923 žmonės:[14]

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

ŠvietimasKeisti

Švietimo ir ugdymo įstaigos:

Taip pat skaitytiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. mapijoziai.lt / Lietuvos miestai: gyventojų skaičius 1989-2020 m.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 221
  4. vaikų globos namai[neveikianti nuoroda]
  5. „Švenčionėlių miestelio istorija“. Suarchyvuotas originalas 2011-02-23. 
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  7. Švenčionėliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 232
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. https://osp.stat.gov.lt/en/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
  13. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  14. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

NuorodosKeisti

ŽemėlapiaiKeisti