Rusijos imperija

(Nukreipta iš puslapio Carinė Rusija)

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.[1] Rusijos imperijos sostine 17131728 m. buvo Sankt Peterburgas, po to 1728–1730 m. Maskva, po to vėl Sankt Peterburgas iki 1917 m. (1914 m. miestas buvo pervadintas į Petrogradą). Tai buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po Mongolų imperijos ir Britų imperijos) ir tęsėsi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir Juodosios jūros pietuose iki Baltijos jūros vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią. 1917 m. rugsėjo 1 (14) d. Rusijos laikinoji vyriausybė paskelbė šalį respublika (nors faktiškai Rusija respublika tapo jau po Vasario revoliucijos).

Российская Империя
Rusijos Imperija
Buvusi imperija

1721 – 1917
 

Flag herbas
Vėliava Rusijos herbas
Himnas
Rusijos Imperijos valstybinis himnas
Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
  Rusijos Imperija
  Įtakos zonos
Sostinė Sankt Peterburgas
Kalbos Oficiali: Rusų
Regioninės kalbos: Švedų, Suomių, Lenkų, Vokiečių, Rumunų
Antroji kalba: Prancūzų
Valdymo forma Absoliutinė monarchija (1721–1906)

Dualistinė monarchija (1906-1917)

Imperatorius
 1721–1725 (pirmas) Petras I
 1894–1917 (paskutinis) Nikolajus II
Era Naujieji laikai
 - Imperijos paskelbimas 1721 m., 1721
 - Vasario revoliucija 1917 m.

Rusijos imperijos istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Rusijos imperijos istorija.

Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo reformomis 1695–1725 m. perorganizavo Rusijos carystės luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).

Reformų metu buvo sunaikinti pagrindiniai galios centrai, kurie galėjo priešintis caro valdžiai (Bojarų dūma ir Maskvos patriarchas), pagrindine monarchijos atrama tapo dvarininkai, organizuoti pagal Rangų lentelę, o bažnyčia pertvarkytą iš patriarcho valdomos į sinodinę. Petro I pastangomis buvo sukurta nuolatinė armija ir karinis laivynas, Rusijos sienos Šiaurės karo metu nustumtos į vakarus, užkariautas priėjimas prie Baltijos jūros, įkurtas Sankt Peterburgas. Tuo pat metu bandymas užkariauti išėjimą į Juodąją jūrą (Pruto žygis (1711), Persijos žygis (1722-3)) baigėsi nesėkmingai pasipriešinus Osmanų imperijai.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Rusijos imperijos gubernijos.
 
Rusijos imperijos regionų ribos 1914 m.

Rusijos imperijos teritorija 1914 m. buvo suskirstyta į 51 guberniją ir sritį. Jos buvo suskirstytos į apskritis, o apskritys – į valsčius. Lenkijos Kongreso karalystė ir Suomijos Didžioji Kunigaikštystė turėjo autonomiją.

Išnašos

redaguoti