Grajevas
Grajevas, Graivos (lenk. Grajewo, blrs. Граева, rus. Граево) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Grajevo apskrityje, į pietvakarius nuo Augustavo; apskrities ir valsčiaus centras. 22 309 gyventojų (2008 m.).
| Grajevas lenk. Grajewo | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Grajevo apskritis |
| Valsčius | Grajevo valsčius |
| Įkūrimo data | 1540 |
| Gyventojų | 22 309 |
| Plotas | 18,93 km² |
| Tankumas | 1 178 žm./km² |
| Pašto kodas | 19-200 |
| Tinklalapis | grajewo.pl |
 Vikiteka |
Grajevas |
Geografija redaguoti
Grajevas įsikūręs Bebro upės intako Luko dešiniajame krante, Kolno aukštumoje. Mieste 61% sudaro pastatai, 3% miškai. Miestas užima 1,96% apskrities ploto. Netoli miesto telkšo Braimuros ežeras. Per Grajevą eina geležinkelis ir plentas Lukas – Balstogė, plentas Lomža – Augustavas. Miesto plotas 18,93 km².
Gyventojai redaguoti
Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. surašymą:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 22 347 | 100 | 11 554 | 51,7 | 10 793 | 48,3 |
| Plotas | 18,93 km² | |||||
| Gyventojų tankumas (gyv./km²) |
1 180,5 | 610,4 | 570,2 | |||
Pagal 2002 m. duomenis vieno gyventojo vidutinės mėnesinės pajamos buvo 1273,17 zlotai.
Tautinė sudėtis redaguoti
|
2002 m. gyveno 22 898 žmonės:[1]
|
Istorija redaguoti
Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Apie XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo 1138 m. iki 1526 m. šios vietovės priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei, o nuo 1529 m. iki 1569 m. Mazovijos vaivadijai. 1422–1426 m. minimas Graivų (lenk. Grajwy) kaimas. 1472 m. lapkričio 23 d. minima, kad šios vietovės priklauso Jonui iš Bialovežos, mazovijos kunigaikščio Kazimiero III Plockiečio vietininkui. 1483 m. gyvenvietėje ant Luko upės kranto pastatomas vandens malūnas. 1478 m. vasario 8 d. Šv. Trejybės bažnyčia. 1479 m. liepos 14 d. įkuriama Grajevo Švč. Trejybės parapija. 1540 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei miesto teises ir galimybę rengti muges du kartus per savaitę. 1567 m. karaliaus vietininkas gavo leidimą kirsti aplinkinius miškus ir eksportuoti juos į Gdanską. Nuo XV a. miestas pradėtas vadinti Grajevu (lenk. Grajewo). 1567 m. miestas prarado miesto teises ir vėl tapo kaimu. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. XVII a. gyvenvietė vėl tapo miestu. Buvo prekybinis centras, sugriautas per XVII a. karus su Švedija. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1800 m. mieste buvo 23 namai ir 218 gyventojų. 1812 m. gruodžio 9 d. mieste buvo apsistojęs Napoleonas. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai. 1818 m. mieste atidarytos žvakių ir muilo gamyklos. Per metus būdavo rengiamos 4 mugės. Nuo 1815 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės miestas. 1828–1829 m. per miestą nutiestas kelias Varšuva-Sankt Peterburgas. 1850 m. mieste gyveno 1,917 gyventojai. 1870 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės. 1873 m. per miestą nutiestas geležinkelis Brestas-Karaliaučius. 1878 m. pastatyta Grajevo Šv. Marijos Magdalenos cerkvė. 1879–1882 m. pastatyta Grajevo Švč. Trejybės bažnyčia. 1894 m. mieste įkurtos kareivinės. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. Per I pasaulinį karą miestas buvo stipriai sugriautas. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1918 m. lapkričio 12 d. miestą pradėjo valdyti nepriklausomos Lenkijos vadovybė. 1919 m. vasario 4 d. gyvenvietei buvo gražintos miesto teisės. 1922 m. mieste gimė buvusio Lenkijos prezidento Lech Kaczyński ir buvusio Lenkijos ministro pirmininko Jarosław Kaczyński tėvas Rajmund Kaczyński. 1924 m. įkurtas Warmia Grajewo futbolo klubas. Tarpukariu buvo panaikinta stačiatikių parapija, nugriauta cerkvė ir sunaikintos stačiatikių kapinės. 1939 m. mieste gyveno 9,500 gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1939 m. rugsėjo 6 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė. 1939 m. rugsėjo 21 d. pagal slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto susitarimus vokiečiai miestą perdavė Tarybų Sąjungai, kuri miestą prijungė prie Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Grajevo rajono. 1941 m. birželio 22 d. miestą vėl užėmė Trečiasis Reichas. 1941–1942 m. mieste buvo žydų getas, kuriame gyveno apie 4,500 žmonių. 1941–1944 m. veikė koncentracijos stovykla. 1945 m. sausio 23 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija. Per karą žuvo apie 5,000 miesto gyventojų, apie 30% miesto sugriauta. 1945–1954 m. vyko antikomunistinis pasipriešinimas, veikė Armija Krajova ir kitos organizacijos. 1919–1975 m. ir nuo 1999 m. Grajevo apskrities centras. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 1990 m. pradėtas naudoti Grajevo miesto herbas. 1989 m. birželio 27 d. įkurta Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos parapija. 1988–2000 m. pastatyta Grajevo Švč. Mergelės Marijos Gelbėtojos bažnyčia.[3]
Architektūra redaguoti
- Neogotikinė Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1882 m., architektas F. Novickis, su varpine, pastatyta 1860 m.;
- 1837 m. bažnyčios varpinė;
- Klasicistinė Šv. Onos kapinių koplyčia, pastatyta 1839 m.;
- Smuklė, pastatyta 1857 m.;
- XIX a. mediniai gyvenamieji namai;
- 1873 m. Grajevo geležinkelio stotis;
- XIX a. pakelės koplyčios;
- 1931 m. mokyklos pastatas;
- XVIII a. turgaus aikštė.
Ekonomika redaguoti
Išplėtota medžio apdirbimo (medžio drožlių plokščių, baldų), maisto (pieno), statybinių medžiagų, siuvimo pramonė, metalo, plastiko dirbinių, žaislų gamyba, turizmas.
Tarptautinis bendradarbiavimas redaguoti
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ Grajevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 89 psl.