Bezdonių geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Bezdonių GS)

54°48′18″š. pl. 25°31′16″r. ilg. / 54.8051°š. pl. 25.5211°r. ilg. / 54.8051; 25.5211

  Bezdonių geležinkelio stotis
Stotis 2016 m.
Adresas Bezdonys, Geležinkelio g. 20
Atidaryta 1862 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
PABRADĖ
Santaka
6,1
Skersabaliai
7,0
BEZDONYS
9,8
Mickūnai
4,1
Elektrodepas-1
KENA
NAUJOJI VILNIA

Bezdonių geležinkelio stotisgeležinkelio stotis Vilniaus rajone, Bezdonyse, geležinkelio Vilnius–Turmantas ruože tarp Mickūnų GS (į pietus) ir Skersabalių GS (į šiaurę). Toliau nuo Bezdonių dvipusis traukinių eismas pereina į vienpusį. Stotis aptarnauja Bezdonių miestelį, gretimus durpynus ir kitas smulkias pramonės įmones. Stoja priemiestiniai keleiviniai traukiniai Vilnius–Turmantas.[1] Išlikusi senoji geležinkelio infrastruktūra: keleivių namas, pakhauzai, rampa, pagalbiniai statiniai, geležinkelininkų gyvenamieji namai. Stoties pastatas pastatytas pagal tipinį projektą, priešais įrengtas automobilių privažiavimo žiedas, iš abiejų pusių stūkso mediniai geležinkelininkų namai.

Istorija

redaguoti

1860 m. per Arvydų-Bezdonių dvaro žemes nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, 1860 m. rugsėjo 16 d. čia pravažiavo pirmasis traukinys Lietuvoje. Bezdonių stotelėje užpildytas vandeniu ir pakrautas malkomis, likusius 35 varstus iki Vilniaus jis nuvažiavo nesustodamas.[2] 1862 m.[3] įrengta IV klasės traukinių stotis.[4] 1908 m. Bezdonys pagarsėjo visoje Rusijos imperijoje Bezdonių traukinio apiplėšimu, kuriam vadovo Juzefas Pilsudskis.

XX a. tarpukariu nutiestos dvi siauruko atšakos į apylinkių durpynus. Iki 1960 m. siauruko bėgiai buvo išardyti, išlikę pylimo fragmentai.

2001 m. suremontuotas stoties keleivių namas.[5]

Nuorodos

redaguoti
 
  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Bezdonys. (Stops.lt)
  2. Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 159
  3. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  4. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  5. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 74