Vikipedija

Kaišiadorių geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Kaišiadorių GS)

54°51′48″š. pl. 24°27′39″r. ilg. / 54.8632°š. pl. 24.4607°r. ilg. / 54.8632; 24.4607

  Kaišiadorių geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2021 m.
Adresas Kaišiadorys, Geležinkeliečių takas 2
Atidaryta 1871 m.
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
↑ LENTVARIS ↑
Kaugonys
8,4
Žasliai
9,2
KAIŠIADORYS
11,2
6,6
Livintai
Pagiriai
11,8
6,1
GAIŽIŪNAI
Pamieris
↓ JONAVA ↓
↓ PALEMONAS ↓

Kaišiadorių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vidurio Lietuvoje, Kaišiadoryse (Geležinkelio takas 2), šiaurinėje miesto dalyje. Geležinkelio mazgas – ruožų Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda išsišakojimo stotis. Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Krokuva.[1]

Atminties objektai:

  • 1995 m. liepos 5 d. ant geležinkelio stoties sienos atidengta paminklinė lenta 1919 m. pravažiavusiam pirmajam nepriklausomos Lietuvos traukiniui atminti.
  • 1996 m. birželio 14 d. pašventintas paminklas, skirtas iš Kaišiadorių geležinkelio stoties 1941, 1944–1953 m. ištremtiems ir išvežtiems į lagerius Kaišiadorių rajono gyventojams atminti. Paminklinėse plokštėse iškalti užrašai byloja: „Čia kaišiadoriečių tremties kelio pradžia, 1941–1951“; „1941 – Permės sritis, 1946 – Krasnojarsko kraštas, 1949 – Irkutsko sritis, 1951 – Tomsko sritis“, „Viešpatie, duok mums ištvermės“.[2] Paminklo architektas Stasys Petrauskas, keramikė Audronė Skarbaliūtė, paminklas atidengtas LPKTS Kaišiadorių skyriaus nario Algirdo Kazio Pilkio rūpesčiu.[3]
  • 1997 m. kovo 11 d. ant Kaišiadorių geležinkelio stoties sienos, kur dirbo Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias, atidengta memorialinė lenta. Jis buvo partizanų Didžiosios Kovos Apygardos įkūrėjas, anksčiau dirbęs Kaišiadorių policijos vachmistru, 1947 m. Maskvoje sušaudytas.[4] Lentos autorius A. Pševaluckas.[3]

Istorija

redaguoti
 
Stotis apie 1900 m.
 
Kaišiadorių stotis I pasaulinio karo metu

XIX a. 2-ojoje pusėje pradėtas tiesti geležinkelis Vilnius–Kaunas, 1858 m. ties Jatkonimis geležinkelio tiesėjams pastatyti laikini barakai. 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonių kaimą ir Kaišiadorių dvarą pravažiavo pirmasis traukinys ruože Kaunas–Vilnius.[5] Nepaisant to, stotis čia nebuvo pastatyta – artimiausios stotys buvo Žasliuose ir Pravieniškėse. Tačiau Rusijos imperijai planuojant geležinkelį iš Lietuvos į Liepoją (taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Prūsijos, per kurią keliaudavo daug krovinių tiek Nemunu, tiek ir geležinkeliu pro Kybartus), 1869 m. buvo suplanuotas naujas geležinkelis, kuris turėjo atsišakoti į šiaurės vakarus nuo Vilniaus–Kauno ruožo. Iš pradžių buvo planuota, kad atsišakojimo taškas bus Žaslių geležinkelio stotis, tačiau įvertinus, kad patogiau tai įrengti už 5–6 km į vakarus, buvo nuspręsta pastatyti naują – Jatkonių (rus. Этканы) geležinkelio stotį.[6]

Taigi, 1869–1871 m. nuo Jatkonių iki Liepojos buvo nutiesta nauja atšaka – Liepojos–Romnų geležinkelis,[7] o 1871 m. atidaryta II klasės geležinkelio stotis,[8] buvusi tarp Pravieniškių GS ir Žaslių GS.[9] Jatkonių kaimas tapo geležinkelio mazgu. 1871 m. rugsėjo 4 d. geležinkelis atidarytas,[10] spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją išvažiavo pirmasis traukinys. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio kaimo pavadinimą pervadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. Visas geležinkelis iki pat Romnų pradėjo funkcionuoti 1874 m.[11] 1883 m. buvo pastatytas vandens bokštas. 1896 m. spalio 11 d. atidaryta dviklasė geležinkelininkų mokykla, kurią lankė apie 30 mokinių – pirmoji jos laida išleista 1901 m., paskutinė – 1915 m. birželį. 1905 m. Kaišiadorių geležinkeliečiai streikavo. Tuo metu Kaišiadorių geležinkelio stotis buvo ypač svarbus miestelio objektas, kadangi užtikrino prekybą su įvairiomis vietovėmis:

  Kaišiadoryse visi gali patogiausiai parduoti produktus. Kaišiadoryse visa apylinkė gauna prekes nuo geležinkelio, pakrauna ir išsiunčia savo prekes, dėl ko Kaišiadoryse visada masė pravažiuojančios liaudies.

Kaišiadoriečiai laiške Vilniaus vyskupui.[12]

 


1909 m. stoties prekinė apyvarta siekė 56 tūkst. tonų,[13] 1910 m. buvo parduota 17,7 tūkst. keleivinių bilietų.[14] I pasaulinio karo metais nutiestas antrasis bėgių ruožas link Radviliškio, todėl padidėjusiam vagonų srautui suvaldyti buvo nutiesta 2,6 km dviejų kelių atšaka link Kauno.[15]

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė su Vokietijos vyriausybės įgaliotiniu Lietuvoje Cimerle (Zimmerle) pasirašė sutartį dėl geležinkelių tinklo perdavimo iš Vokietijos Lietuvai. Tomis dienomis vokiečiai Lietuvai perdavė pirmąjį ruožą – nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. Dėl to jau 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.[16] 1923 m. stoties gyvenvietėje surašyti 169 žmonės.[17] 1938 m. Kūno kultūros rūmai buvusiose Kaišiadorių geležinkelio stoties dirbtuvėse įrengė sporto salę, kur treniravosi ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, tapusi Europos čempione.

1941 m. birželio 15 d. iš stoties išvyko pirmasis ešelonas su aplinkinių valsčių gyventojais – tremtiniais į Sibirą. Neilgai trukus, birželio 24 d. užėjus naciams, Kaišiadorių stotyje vokiečiai subombardavo karinį ešeloną su sovietų kariais. 1944 m. besitraukdami vokiečiai sudegino stotį ir išardė bėgius, tuo metu ypač stipriai nukentėjo stoties rūmai.[18] 1944 m. liepos 15 d. Kaišiadoris užėmė sovietai – Raudonosios Armijos 277 šaulių divizija.

1948 m. gegužės 22 d. įvyko didžiausias pokario metais Kaišiadorių ir apylinkių ištrėmimas – į 33 vagonų ešeloną stotyje suvežtos 196 šeimos iš Kaišiadorių apylinkių ir 175 šeimos iš Jiezno apylinkių – iš viso 915 žmonių, jie ištremti į Jeniseiską (Krasnojarsko kraštas). Kiek mažesni trėmimai įvykdyti 1949 m. kovo 25 d., kai 541 rajono gyventojas buvo ištremtas į Sibiro Usolės rajono Žilkino gyvenvietę (Irkutsko sritis), ir 1951 m. spalio 2 d., kai į Tomsko sritį išsiųstas ešelonas su tremtiniais, iš kurių 207 buvo nuo Kaišiadorių.

Po karo geležinkelio stotis atstatyta. 1964 m. birželio 1 d. pro Kaišiadoris maršrutu Minskas–Vilnius–Ryga–Talinas ėmė kursuoti traukinys-ekspresas „Žuvėdra“. 1964 m. rugsėjį mediniame name prie stoties atidarytas viešbutis. 1968 m. gruodžio 16 d. prie stoties atidengtos memorialinės lentos bolševikų mitingams 1918 m. atminti.

1991 m. rugsėjį pradėtas kapitalinis remontas. 1995 m. atidengta memorialinė lenta 1919 m. pirmajam nepriklausomos Lietuvos traukiniui atminti. 2003 m. suremontuoti stoties peronai.[19]

Galerija

redaguoti
  •  
    Vandens bokštas 2012 m.
  •  
    Stoties rūmų interjeras 2021 m.
  •  
    Viadukas prieš 2024 m. remontą
  •  
    Paminklas tremtiniams 2021 m.
  •  
    Stoties kelynas link Kauno 2022 m.

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Kaišiadorys. (Stops.lt)
  2. ↑ Paminklas Kaišiadorių rajono tremtiniams bei politiniams kaliniams atminti. Kaisiadorys.lt (tikrinta 2023-08-20).
  3. ↑ 3,0 3,1 Kaišiadorių rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
  4. ↑ Lankytinos vietos Kaišiadorių mieste ir apylinkėse. Kaisiadorys.lt (tikrinta 2014-09-15).
  5. ↑ Kaišiadorys#Geležinkelių_nutiesimas. Kaišiadorių enciklopedija.
  6. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 50
  7. ↑ 2024 m. atmintinos datos Kaišiadorių savivaldybėje. Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2024-12-05).
  8. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  9. ↑ Koszedary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 483 psl. (lenk.)
  10. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
  11. ↑ Kaišiadorys. Kaišiadorių enciklopedija.
  12. ↑ Kaišiadorių miesto kronika. Kaisiadoriumuziejus.lt (tikrinta 2024-12-05).
  13. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 80
  14. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 81
  15. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 94
  16. ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 20
  17. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  18. ↑ Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Kaišiadorių ir Baisogalos geležinkelio stotys – gyvenimas šalia bėgių. 2023-08-02, Lrt.lt (tikrinta 2023-11-30).
  19. ↑ AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 47
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaišiadorių_geležinkelio_stotis&oldid=7511347"