Raseinių valsčius
55°23′š. pl. 23°07′r. ilg. / 55.38°š. pl. 23.12°r. ilg.
| Raseinių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Raseiniai, Paraseinys (1913) |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XVI a. |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Raseinių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Raseinių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Raseinių apskritis (1944–1950) |
Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.
Istorija redaguoti
1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] 1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.[2] XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[3] 1667 m. paviete buvo 222 bajorų dūmai. Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija. XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens, jis priklausė Kauno gubernijai.[4] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 7194 | 746 kiemai [5] | 5 seniūnijos | 118 | |
| 1923 m.[6] | 273 | 7800 | 1574 | ||
| 1932 m. | 259 | 9600 | 10 seniūnijos [7] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
268 | 10 apylinkių [8] | |||
Vadovai redaguoti
- Povilas Naruševičius, tijūnas nuo 1536 m.
- Antanas Bakšys, 1932 m.[9]
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[10] | Apylinkė, 1949 m.[11] |
|---|---|---|
| Alėjai | Alėjų seniūnija | Alėjų apylinkė |
| Baraičiai | Baraičių seniūnija | Baraičių apylinkė |
| Bedančiai | Bedančių seniūnija | Bedančių apylinkė |
| Dumšiškiai | Dumšiškių seniūnija | Dumšiškių apylinkė |
| Kalnujai | Kalnųjų seniūnija | Kalnujų apylinkė |
| Kasbaraičiai | Kazbaraičių seniūnija | Kasbaraičių apylinkė |
| Klusai | Klusų seniūnija | Klusų apylinkė |
| Laužai | Laužų seniūnija | Laužų apylinkė |
| Pašlynis | Paišlynio seniūnija | Pašlynio apylinkė |
| Stonai | Stonų seniūnija | Stonų apylinkė |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1863 | Kaukėnai | Vincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius | 1930 |
| 1893 | Paupys | Leopoldas Dymša, diplomatas | 1959 |
| 1908 | Nemakščiai | Povilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas | 1999 |
| 1915 | Pašlynis | Viktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas | 2008 |
| 1921 | Aukštašlynis | Vytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas | 2008 |
| 1937 | Gūrai | Vytautas Andriulis, teisės istorikas | 2017 |
| 1938 | Alėjai | Eleonora Matulaitė, aktorė | |
| 1943 | Papušynys | Marija Danutė Jukniūtė, grafikė | 2023 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 650 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 658 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110