Raseinių valsčius

Koordinatės: 55°23′š. pl. 23°07′r. ilg. / 55.38°š. pl. 23.12°r. ilg. / 55.38; 23.12

Raseinių valsčius
Laikotarpis: XIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Raseiniai,
Paraseinys (1913)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija XVI a.
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Raseinių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Raseinių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Raseinių apskritis (1944–1950)

Raseinių valsčius (rus. Россiенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Raseiniai.

Istorija Keisti

1253 m. pusę Raseinių valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] 1528 m. apskrities bajorai sudarė vėliavą iš 205 raitelių. XVI a. 2-ojoje pusėje Raseinių valsčius buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.[2] XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.[3] 1667 m. paviete buvo 222 bajorų dūmai. Vėliau suformuotas didesnis pavietas, XVIII a. tapęs Raseinių reparticija. XIX a. Raseinių valsčius, kaip ir kiti carmečio valsčiai, buvo dabartinės seniūnijos lygmens, jis priklausė Kauno gubernijai.[4] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Raseinių rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 7194 746 kiemai [5] 5 seniūnijos 118
1923 m.[6] 273 7800 1574
1949-01-01
(išsamiau)
268 10 apylinkių [7]

Vadovai Keisti

Suskirstymas Keisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[8]
Alėjai Alėjų apylinkė
Baraičiai Baraičių apylinkė
Bedančiai Bedančių apylinkė
Dumšiškiai Dumšiškių apylinkė
Kalnujai Kalnujų apylinkė
Kasbaraičiai Kasbaraičių apylinkė
Klusai Klusų apylinkė
Laužai Laužų apylinkė
Pašlynis Pašlynio apylinkė
Stonai Stonų apylinkė
Iš viso: 10 apylinkių

Gyventojai Keisti

Žymūs žmonės Keisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1863 Kaukėnai Vincas Kazanauskas, knygnešys, daraktorius 1930
1893 Paupys Leopoldas Dymša, diplomatas 1959
1908 Nemakščiai Povilas Julius Labanauskas, jūrų karininkas 1999
1915 Pašlynis Viktoras Alekna, žurnalistas, rašytojas 2008
1921 Aukštašlynis Vytautas Sirtautas, kalbininkas, poetas 2008
1937 Gūrai Vytautas Andriulis, teisės istorikas 2017
1938 Alėjai Eleonora Matulaitė, aktorė
1943 Papušynys Marija Danutė Jukniūtė, grafikė 2023

Šaltiniai Keisti

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
  2. Raseinių istorija(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
  3. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  4. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  5. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 110