Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladas Vitkauskas
Gimė: 1953 m. gegužės 7 d. (66 metai)
Viduklė, Raseinių rajonas
Sutuoktinis(-ė): žmona (buv.) Aldona
Vaikai:

Vytautas, Vaidotas, Dalia

Veikla: Kelionės, alpinizmas, ekspedicijos, gamta, švietimas ir konsultacinė veikla (paskaitos, seminarai, susitikimai su visuomene), sveikatingumas, kultūros renginiai, fotografija, leidyba, dvasinis pažinimas.
Alma mater: Kauno politechnikos institutas (1970 – 1975), elektroninės technikos inžinierius.

Vladas Vitkauskas (g. 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje, Raseinių rajonas) – Lietuvos keliautojas, alpinistas, fotografas, pirmasis iš Baltijos valstybių įkopęs (vienas) į aukščiausio Žemės kalno – Everesto (8848 m, 1993 m. gegužės 10 d.) viršūnę, įkopęs ir pirmasis pasaulyje iškėlęs tą pačią nacionalinę (Lietuvos) vėliavą ir aukščiausiose visų žemynų viršukalnėse.

Turinys

BiografijaKeisti

 
Akmuo 2006 m. oreivystės rekordui atminti Rukiškyje (Anykščių raj.)

1988 m. pradėjo dirbti Vilniaus keliautojų klube.[1] Įkopė ir pirmasis pasaulyje iškėlė tą pačią savo valstybės vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto – Eurazijoje, Makinlio (6194 m, 1994 m. birželio 12 d.) – Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje; Vinsono (4897 m, 1994 m. gruodžio 5 d.) – Antarktidoje; Kilimandžaro (5895 m, 1995 m. vasario 5 d.) – Afrikoje; Kosciuškos (2228 m, 1995 m. lapkričio 2 d.) – Australijoje; Akonkagvos (6959 m, 1996 m. vasario 25 d.) – Pietų Amerikoje; taip pat Elbruso (5642 m, 1993 m. rugpjūčio 4 d.) – Kaukaze ir Monblano (4807 m, 1995 m. liepos 16 d.) – Alpėse. Pats organizavo savo kelionę ir kopimą į Everestą, įsiregistravęs Nepalo ekspedicijos fotografu. Į Everesto, Makinlio, Akonkagvos viršūnes kopė vienas. Organizavo pirmąsias lietuvių keliones į Makinlį, Kilimandžarą, Monblaną, Kosciuškos kalną.

Surengė kultūrinę mokslinę ekspediciją „Ignotui Domeikai – 200“ į Čilę ir Andų kalnus (2002 m.), įkopė į aukščiausią Domeikos vardo kalnagūbrio viršūnę Donja Ines (5075 m) ir aukščiausią Žemės ugnikalnį Ochos del Salado (6893 m). Surengė pirmąją lietuvių ekspediciją „Baltistanas 2004“ į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane.

Įkopė į beveik visas aukščiausias buvusios Tarybų Sąjungos viršukalnes: Komunizmo (Ismailo Samani; 7495 m) ir Korženevskajos (7105 m) – 1989 m.; Lenino (Avicenos; 7134 m) ir Chan Tengrio (6995 m) – 1990 m. Dalyvavo ir organizavo sudėtingus žygius į kalnus Kaukaze, Tian Šanyje, Altajuje, Sajanuose, Pamyre; su slidėmis – Chibinuose, Poliariniame Urale, į Beringo sąsiaurį ir kt. Daugkartinis Lietuvos aktyvaus turizmo ir alpinizmo pirmenybių čempionas ir prizininkas, Baltijos valstybių alpinizmo čempionas, buvusios SSRS turizmo pirmenybių prizininkas.

Daugelio seminarų, paskaitų, susitikimų su visuomene rengėjas ir lektorius. Skaito paskaitas, pranešimus seminaruose, kursuose, įvairiuose kolektyvuose ir draugijose, taip pat - užsienyje (skaitė JAV, Vokietijoje, Pakistane, Indijoje, Nepale). Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 60 fotoparodų ekspozicijų autorius, meno kūrėjas (nuo 2005 m.), tarptautinių fotografijos konkursų „World Wide Tour Photo ’99“ ir „Gyvos Žemės mintys“ (2003 m.) prizininkas. Fotografijos parodų Nacionalinėje galerijoje (1998 m.), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (2002 m.), UNESCO būstinėje Paryžiuje (2002 m.) dalyvis. Dokumentinių video filmų iš Lietuvos ir ekspedicijų Čilėje - Bolivijoje, Baltistane (Pakistanas) autorius.

Absoliutaus Lietuvos aukščio rekordo (su pilotu Vytautu Samarinu – 10 064 m, 2006 m. lapkričio 27 d.), skrydžio nuotolio ir trukmės rekordų (2007 m. kovo 7 d.) karšto oro balionu dalyvis. Aukščiausio Lietuvos kalno Aukštojo įteisinimo ir sutvarkymo iniciatyvinės grupės steigėjas, veiklos koordinatorius (2002-2006 m.). Lietuvos alpinizmo asociacijos steigėjas ir pirmasis prezidentas (1996–1999 m.m.).

Valdo Adamkaus fondo vienas steigėjų, fondo „Everestas“ steigėjas, natūralios sveikatos centro „Naturavita“ steigėjas ir vadovas. Lietuvos keliautojų sąjungos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (1996-2016 m.), M. K. Čiurlionio, Vydūno, Žemaičių kultūros draugijų, „Tautos namų santaros“ tarybos, žurnalo „Santara“ konsultacinės kolegijos narys.

Pirmasis alpinistas, apdovanotas tarptautinio „Fair Play“ komiteto Garbės diplomu (1997 m.) – už dalyvavimą gelbėjant ir pargabenant žuvusios Nepalo moterų ekspedicijos vadovės Pasang Lhamu kūną nuo Everesto.

Raseinių garbės pilietis (2013 m.). Lietuvos sveikuolių sąjungos[2] garbės narys (2014 m.) Vilniaus žemaičių kultūros draugijos garbės narys (1996 m.).

ApdovanojimaiKeisti

  • I laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medalis (1994 m.);
  • Tarptautinio „Fair Play“ komiteto Garbės diplomas (1997 m.) už tai, kad jau grįžęs į bazinę stovyklą po įkopimo į Everestą, vėl, nepaisant nušalusių abiejų rankų pirštų, lipo aukštyn, kad nuleistų žuvusios Nepalo alpinistės kūną;[3]
  • LR Prezidento atminimo ženklas LR pakvietimo į NATO proga (2002 m.);
  • Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2003 m.), Olimpiniai žiedai (2013 m.);
  • Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės medaliai: „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1993 m.), „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1993 m., 1998 m.); aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2003 m.), Sporto garbės komandoro ženklas (2013 m.);
  • Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ (2009 m.);
  • Valstybinio turizmo departamento „Gintarinė vėtrungė“ už tolimiausią ir garsiausią baltiško gintaro kelionę (2014 m.).

LeidiniaiKeisti

  • Everestas‘94 / kalendorius. Vilnius, Du Ka, 1993. – Liet., angl.
  • My Mountain, My Destiny. P. Cousineau. Soul moments. Berkeley, USA, Conari Press, 1997. – Angl.
  • Apie savo keliones. K. Švedas. Geografinių atradimų istorija. Vilnius, Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1997.
  • Aukščiau pasaulio viršukalnių. Above the Peaks of the World. Vilnius, Du Ka, 1998. – Liet., angl.
  • Į aukščiausias visų žemynų viršukalnes. R. Krupickas ir Č. Kudaba. Kaunas, „Šviesa“, 2000.
  • Mamos kalneliai prie Dubysos. M. B. Navakauskienė. Betygalos žemė. Vilnius, „ALKA“, 2001.
  • Everestas – manoji lemtis. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2002.
  • G. Motuza – bendraaut. Ignoto Domeikos keliais nuo Santjago iki Atakamos. Ignotas Domeika 1802–1889: tarptautinės mokslinės konferencijos darbai. Vilnius, 2002. – Liet., angl.
  • Su Gražina Didelyte suvedė kalnai… Gražina Didelytė mūsų atminty. Sudarytojas Vygandas Čaplikas. Vilnius, Petro ofsetas, 2008.
  • Fotografijos. Stanislovas Moravskis. Nuo Merkinės iki Kauno. Parengė Reda Griškaitė. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009.
  • Į aukščiausias žemės viršukalnes. Kalnams pašaukus. Sudarytojas V. Stepulis. Vilnius, 2011.
  • G. Motuza - bendraaut. Didžiojo mokslininko ekspedicijų Čilėje keliais. Ignotas Domeika. Geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. Sudarytojas Algimantas Grigelis. Vilniaus universiteto leidykla, 2017.

ŠaltiniaiKeisti

IšnašosKeisti

  1. "Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23. 
  2. Informacija iš „Žiniasklaida apie vegetarizmą“ (pirminis šaltinis: „Lietuvos žinios“, 2006 11 28), o t. p. iš straipsnio „Sveikuoliai siūlo sveikų vestuvių alternatyvą“, vilkmerge.lt
  3. „Kiekvienas galime turėti savąjį Everestą“, „Kultūros artelė”, 2007 gegužės 21 d.

NuorodosKeisti