Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Žemaičių seniūnijos herbas
Žemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)

Įgaliojimai

redaguoti

Žemaičių seniūnas buvo Žemaičių seniūnijos kaip LDK administracinio vieneto faktinis valdytojas. Žemaičių seniūnija, kuri apėmė Žemaitiją nuo Vokiečių ordino valdomos Klaipėdos apylinkių vakaruose iki Nevėžio rytuose, buvo įsteigta 1409 m. vasarą (žemaičių antikryžiuotiško sukilimo metu) arba (pasak dalies istorikų) 1411 m. (netrukus po to, kai Lietuva ir Lenkija Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočius bei 1411 m. vasarį sudaryta Torūnės taika grąžino Žemaitiją Lietuvai, tiesa, tik iki Vytauto ir Jogailos mirties).

Iš pradžių Žemaičių seniūną skirdavo didysis kunigaikštis, o nuo 1443 m. jį rinkdavo Žemaičių kunigaikštystės bajorai ir tvirtindavo didysis kunigaikštis. Žemaičių seniūnas turėjo vaivados teises ir LDK pareigūnų hierarchijoje kurį laiką užėmė trečią vietą po Vilniaus ir Trakų vaivadų; po 1564–1566 m. reformų Žemaičių seniūnas tarp aukštųjų LDK pareigūnų užėmė jau tik 5 vietą (po Vilniaus vaivados, Vilniaus kašteliono, Trakų vaivados ir Trakų kašteliono), o po Liublino unijos nusistovėjusioje Abiejų Tautų Respublikos dignitorių hierarchijoje Žemaičių seniūnas kaip senatorius (ATR Senato narys) užėmė 12 vietą.

1527 m. Žygimantas Senasis Žemaičių seniūno tiesioginėje valdžioje paliko tik 9 seniūnijos valsčius (juose gyveno apie 1/10 Žemaičių kunigaikštystės gyventojų; nuo XVI a. 4-ojo dešimtmečio Žemaičių seniūniją sudarė 29 valsčiai, arba (mažieji) pavietai).

Rezidavimo vieta

redaguoti

XV–XVI a. Žemaičių seniūnų rezidavimo vieta (ir Žemaičių seniūnijos administracinis centras) buvo Kražiai, nuo 1535 m. iki XVI a. pab. − Kėdainiai, nuo XVII a. pr. − Raseiniai.

Žinomi Žemaičių seniūnai ir jų valdymo laikotarpiai:

redaguoti
Nuo Iki Asmuo Paveikslas Svarbi veikla Tolesnė karjera
1409/1411 1412 Rumbaudas Valimantaitis  
1412 1432 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis  
1432 1434/1435 Jurgis Galminas  
1434/1435 1440(?) Kontautas
1440 1441 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis
(antrą kartą)
 
1441 Daumantas (Kantauto giminaitis;
Žemaičių seniūnu išrinktas žemaičių bajorų,
1440–1441 m. žiemą sukilusių prieš LDK centrinę valdžią)
1441 1444 Kontautas (antrą kartą)
1443 1449 Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (trečią kartą)  
1451 1485 Jonas Kęsgaila  
1485/1486 1526 Stanislovas Jonavičius Kęsgaila  
1527 1532 Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila  
1532 1535 Petras Kiška  
1535 1542 Jonas Mikalojaitis Radvila  
1542 1543 Motiejus Vaitiekaitis Kločka  
1543 1544 Jurgis Bilevičius  
1544 1545 Stanislovas Kęsgaila  
1545 1561 Jeronimas Chodkevičius  
1561 1563 vieta buvo laisva
1563 1579 Jonas Chodkevičius  
1579 1589 Jonas Kiška  
1590 1595 Jurgis Chodkevičius  
1595 1599 Stanislovas Radvila II  
1599 1616 Jonas Karolis Chodkevičius  
1616 1619 vieta buvo laisva
1619 1636 Jeronimas Valavičius  
1636 1643 vieta buvo laisva
1643 1646 Jonas Alfonsas Liackis  
1646 1653 Jonušas Radvila  
1653 1668 Jurgis Hlebavičius  
1668 1669 Aleksandras Hilaris Palubinskis  
1670 1679 Viktorinas Konstantinas Mlečka  
1679 1681 vieta buvo laisva
1681 1682 Kazimieras Jonas Sapiega  
1682 1684 vieta buvo laisva
1684 1696 Petras Mykolas Pacas  
1696 1698 vieta buvo laisva
1698 1709 Grigalius Antanas Oginskis  
1710 1729 Kazimieras Garbauskis  
1729 1742 vieta buvo laisva
1742 1754 Juozapas Tiškevičius  
1754 1765 vieta buvo laisva
1765 1781 Jonas Mikalojus Chodkevičius  
1781 1783 vieta buvo laisva
1783 1795 Antanas Anupras Gelgaudas  

Literatūra

redaguoti
  • Wolff J., Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskego 1386–1795, Kraków, 1885, p. 91-95.

Kiti straipsniai

redaguoti