Atverti pagrindinį meniu
Raseinių apskritis
POL województwo żmudzkie IRP COA.svg
1764 – 1950 Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
Lithuania-1867-1914.svg
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras: Raseiniai
Valsčiai: 14 (1919), 12 (1923)
1764-1795: POL województwo żmudzkie IRP COA.svg Žemaičių seniūnija
1795-1842: Vilengub1878.png Vilniaus gubernija
1842-1915: Kovno Governorate COA.png Kauno gubernija
1915-1917: Flag of the German Empire.svg Lietuvos sritis
1918-1941: Flag of Lithuania.svg Lietuva
1941-1945: Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Šiaulių krašto apygarda
1945-1950: Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg Lietuvos TSR
Gyventojų: 235 362 (1897), 72 049 (1917), 130 314 (1939)
Plotas: 6 485 km² (1914), 2 325 km² (1917), 1 760 km²(1949)

Raseinių apskritis buvo administracinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.

IstorijaKeisti

Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus - reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.

17951842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (17951796 m. Vilniaus vietininkystei, 17961801 m. Lietuvos gubernijai), 18421915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.

19151918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 19191940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 19411944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.

Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1790 212.170 78 miestai ir miesteliai
1897 ~5700 235.362
1914 6485 279.200
1917 2325 72.049
1919 14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
1923
(išsamiau)
3087 108.024 12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
  • 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
  • 12 miestelių
  • 839 kaimai
  • 15 bažnytkaimių
  • 283 dvarai ir palivarkai
  • 447 vienkiemiai
  • 3 kitos gyvenvietės
1933 12 valsčių
1939 3048 130.314
1942 114.600
1949
(suskirstymas)
1760 8 valsčiai (77 apylinkės)
1950 77 apylinkės

ValsčiaiKeisti

ŠaltinisKeisti